Labai aiškus ir detalus video apie neurotinius santykius:
Straipsnyje neurotiniai santykiai kiek kitais kampais:
Neurozė ar neurotikas nėra blogas žodis. Visi žmonės turi daugiau ar mažiau neurozių, visi esame linkę perdėtai jautriai reaguoti į kokias nors gyvenimo situacijas, įnikti į savikaltą, savigailą ar prastą savęs vertinimą, neskubame atleisti ir paleisti, nešiojamės įsiskaudinimus, turime savų baimių ir nerimo. Neurozė tam tikra prasme yra priklausomybė nuo neigiamų emocijų – baimės, pykčio, savigraužos, kaltės, atstūmimo jausmo… – bei visų šių emocijų sukeliamos dramos. Kada jaučiamės nuskriausti ar savęs gailime, yra ne tik nemalonu, bet galime fokusuoti į save ir savo nelaimes, jaustis svarbūs. Kada pykstame, kartu jaučiamės teisūs, geresni už kitą žmogų ir t.t. Patiriame stiprias įtampas ir palengvėjimus, o tai suteikia savotišką gyvenimo skonį, jausmą, kad vyskta kažkas stipraus ir svarbaus. Dalis žmonių tokius emocijų bangavimus vadina meile ir kuo emocijos stipresnės, tuo, jų supratimu, stipresnė ir meilė jas sukeliančiam žmogui. Šiame straipsnyje apžvelgsime kas tai yra neurotiniai santykiai, kaip mes į juos patenkame ir kaip išgyti iš polinkio į neurotinius santykius. Tai, ką straipsnyje vadinsime neurotiku, yra žmogus, kurio polinkis į neurozes trukdo jam ar jai kurti tokius poros santykius, kuriuose būtų gera. Kaip jau minėjome, visi žmonės yra daugiau ar mažiau neurotikai, bet „sveiki” su neurozėmis susitvarko taip, kad jos netrukdo gyventi, o „neurotikai” yra labiau linkę būti valdomi savo neurozių.
Pagrindinis neurotinių santykių požymis
Neurotiniai santykiai pasižymi tuo, kad juose yra daug dramos. Kada gerai būna labai gerai, o kada blogai – labai bogai. Su laiku neretai gerumo vis mažėja ir santykiai labiau svyruoja nuo normaliai iki neįmanoma kartu gyventi. Neurotinių santykių dramatiškumas kyla iš bandymų vienas kitą pakeisti, nepriėmimo savo partnerio tokio ar tokios kokia ji yra, pretenzijų, priekaištų bei nesibaigiančio sedėjimo ties neišspręstais arba neišsprendžiamais klausimais. Pora turi problemų, bet partneriai, vietoje to, kad dėmesį skirtų realiai veikiantiems sprendimams, iš esmės nieko nesprendžia ir nekeičia. Jie kaltina vienas kitą, kaupia nepasitenkinimus, pyksta, bijo, jaučiasi memylimi, kenčia prastą partnerio elgesį, bet nedaro nieko, kas situaciją pakeistų iš pagrindų. Toks sedėjimas ties problemomis, o ne jų sprendimu, generuoja daugybę nemalonių emocijų nuo kurių neurotikas yra savotiškai priklausomas. Be pykčių, nepasitenkinimų ir priekaištų poroje dalis žmonių nesupranta kaip būti santykiuose. Palikę vieną partnerį jie susirandą kitą su kuriuo žaidžią tokį patį neurotinį scenarijų. Daug porų visą gyvenimą nugyvena kaip šuo ir katė nors aplinkiniams kaip ant delno matosi esminės jų santykių problemos arba absoliutus partnerių nesuderinamumas dėl kurio reikėtų skirtis. “Visi vyrai tokie” ar “visos moterys tokios” yra neurotiko žodžiai, nes jis ar ji veržiasi tik į tuos santykius, kuriuose galėtų pykti, melylėti ar būti nemylima, bijoti, jausti nepasitenkinimą, patirti išdavystes ir t.t. Ko ieškome, tą ir randame, o kada žmogus yra priklausomas nuo gyvenimo dramatiškumo, sveiki santykiais jam ar jai atrodo visiškai neįdomūs, nuobodūs ir partneris su potencialu gražiems santykiams neurotiko nedomina ir netraukia. Yra moterų, kurios renkasi vien tik agresyvius, žeminančius vyrus. Yra vyrų, kurie renkasi vien tik aikštingas, nemylinčias moteris. Alternatyvūs partneriai, t.y. pagarbūs, mylintys, dėmesingi žmonės, gyvena tuose pačiuose miestuose ir vaikšto tomis pačiomis gatvėmis, bet neurotikai jų nesutinka, o sutikę neatpažysta kaip galimų partnerių. Taip yra todėl, kad šie žmonės niekada nesuteiks tų dramų ir išgyvenimų, prie kurių neurotikas yra pratęs.
Daugiau informacijos apie problematiškus santykius
.
Sveiki santykiai yra nuobodūs!
Neurotiniai santykiai suteikia daugybę išgyvenimų. Santykių pradžioje gali žemė po kojomis drebėti, sproginėti fejerverkai, pilve pilna drugelių, linksta keliai, seksas ištisomis paromis ir t.t. Po kurio laiko pradedame matyti savo partnerį realesnėje šviesoje, fejerverkų skaičius mažėja, prasideda nesutarimai ir kyla nepasitenkinimai – kodėl tu man nebesuteiki tos meilės, kurią suteikei anksčiau? Jeigu pora pradeda kartu gyventi, sukuria šeimą, prasideda “apsitrynimo” etapas. Ryškėja skirtumai buityje, nesutapimai poržiūryje į kasdienius dalykus, kažkas turi per daug šampūno buteliukų, kažkas kojinių į vietą nepadeda. Visa tai, net ir smulkmenos, kelia nuolatines įtampas poroje ir su jomis – daug emocijų. Kada santykiai sveiki, jie daug rečiau prasideda nuo didelės aistros ir įsimylėjimo. Dažniausiai du žmonės sueina į porą pakankamai ramiai, paprastai, natūraliai, pajutę vienas kitams šilumą, artumą, matydami, kad gerai sutaria ir kartu yra gera, seksualinė trauka yra, bet ji „nerauna stogo”. Kada neurozių pas partnerius mažiau, jie labiau linkę ieškoti sprendimų iškilusiems nesutarimams užuot sedėję ties problemomis ir vienas kitą kaltinę, o tai gerokai sumažina įtampas poroje. Konfliktai greitai išsprendžiami, partneriai geranoriškai žiūri vienas į kitą, santykiai pastatyti ant rūpesčio ir šilumos, o tai nekelia jokių didesnių emocijų ir dramų. Sveikuose santykiuose nėra didelio kontrasto, o neurotikui kontrastas suteikia gyvenimo skonį panašiai kaip adrenalino fanatikui gyvenimo skonį sutaikia balansavimas tarp gyvybės ir mirties.
Neurotinių santykių išmokstame iš tėvų
Neurotinio santykių scenarijaus dažniausiai iš mokstame iš tėvų ir ne iš tų, kokie jie yra kada mums 30, bet iš tų, kokie jie buvo, kada mes buvome visai maži. Patirtiminį mokymą tėvų pavyzdžiu ką reiškia būti vyru ir žmona mes sugėrėme su pienu. Tėvų santykis su mumis taip pat prisidėjo prie polinkio į sveikus arba į neurotinius santykius. Mes neretai esame linkę atkartoti tą scenarijų su savo antra puse, kurį patyrėme su priešingos lyties gimdytoju (įtėviu, globėju…). Tai žinodami galime pradėti matyti iš kur kyla mūsų neurotiniai polinkiai, kokius partnerius traukiame ir kokius senarijus bandome “išžaisti” savo poroje. Pavyzdžiui moteris, kuriai būnant mažai labai trūko tėvo dėmesio, yra linkusi susirasti emociškai šaltus arba darboholikus vyrus. Vaikiškas skaudančios širdutės šauksmas “tėti, kodėl tu manęs nemyli?” tarsi užstringa ir gali aidėti per visą moters gyvenimą. Todėl ji vėl ir vėl renkasi tokius partnerius, kurie rezonuotų su šiuo šauksmu ir kurių meilės ji galėtų be perstojo laukti, bet niekada nesulaukti. Tie scenarijai, kuriuose augome, gali mums būti labai skausmingi, bet juose jaučiamės kaip namuose. Panašiai kaip yra žmonių, kurie pasąmoningai nenori išgyti iš savo lėtinių ligų, nes su jomis bent jau žino kaip gyventi, kaip jaustis, netgi kas jie yra, t.y. žmonės su viena ar kita liga. Netgi seksualinė trauka pas mus yra būtent tiems partneriams, su kuriais galėtume patirti tuos neurotinius scenarijus, į kuriuos esame linkę. Keliai linkta pamačius priešingos lyties žmogų, kuris garantuotai suteiks mums tai, ką pasąmoningai norime patirti ir kalbame ne apie gražius dalykus, bet apie neurotinius scenarijus. Įsimylime ne tą, su kuriuo ar kuria mums bus dangiškai gera, bet tą, kuris mums duos didžiausias santykių dramas ir problemas kada pakylėjimas baigsis. Kartu su dramomis ir problemomis turėsime ir didžiausią šansą išgyti iš savo vaikystės traumų ir neurozių, bet retas mūsų taip žiūrime į santykius. Kita vertus pažiūrėjus į esamą situaciją kaip į galimybę susitvarkyti savus klausimus, galime pradėti gyti nuo to, kas mums neleidžia sukurti gražios ir mylinčios poros.
Kaip išgyti iš polinkio į neurotinius santykius?
Yra pakankamai porų, kurios turėjo įsimylėjimą, paskui nepasitenkinimus, paskui “apsitrynimą” ir išmoko transformuoti savo santykius iš neurotinių į sveikus. Taip pat pakankamai žmonių traukė vieną neurotinį partnerį po kito, apsitvarkė savus klausimus ir sukūrė sveikus santykius. Kada yra polinkis į neurotinius santykius, tvarkyti reikia ne partnerį ir netgi ne santykius, bet padaryti gerą vidinę kratą ir pažiūrėti kokios neįsisąmonintos traukos ir polinkiai tampo mus už virvučių. Pavyzdžiui moteris turi neįsisąmonintą įsitikinimą, kad visi vyra yra kaip maži vaikai. Jos mama taip žiūrėjo į tėvą ir ji su pienu sugėrė šitą subtilų polinkį jaustis šiek tiek aukščiai negu vyras, šiek tiek per daug iš jo tikėtis ir dėl to amžinai negauti to, ko tikisi. Kadangi visi žmonės turi savo silpnybių, nesvarbu kokį vyrą ji pasirinks, su tokiu požiūriu ji iš bet ko gali padaryti menkesnį už save, kitaip tariant “mažą vaiką”. Santykiuose ji bus amžinai nepatenkinta, kokia buvo ir jos mama. Tai vieni vadina giminės karma ar prakeikimu, o paprasčiau tai yra psichologinės problemos arba neurozės, kurias vaikai paveldi iš tėvų ir taip iš kartos į kartą. Pas tokią moterį į santykius ateis tegul ir šaunus vyras, bet kuris turės atsineštą polinkį jaustis prastesniu, persistengti, ignoruoti save ir savus interesus ir pora turės neurotinius santykius, kuriuose abu galės žaisti savo pasąmoninius scenarijus. Tokius polinkius galima pamatyti jeigu gyvenimo eigoje yra daugiau negu vienas partneris ir visuose santykiuose pradeda ryškėti panašus scenarijus. Vyrai ar moterys gali būti pakankamai skirtingi, bet kažkas visus juos sieja ir tas kažkas yra tai, ką reikia atkasti, pamatyti ir paleisti ar išgydyti. Kada santykiai ilgalaikiai ir partneris nesikeičia, dažniausiai yra kažkokia tema, kuri aidi metai iš metų ir generuoja nuolatinius nepasitenkinimus ar konfliktus. Dažniausiai poros į tokias problemas žiūri labai paviršutiniškai, aiškinasi kas ką pasakė ar nepasakė, padarė ar nepadarė, bet ne daugiau, todėl jų ir neišsprendžia. Į tokius nesutarimus reikia pažiūrėti kur kas plačiau ir giliau, atrasti pačią konfliktų esmę ir pamatyti kokie neurotiniai polinkiai skatina grįžti į tuos pačius konfliktinius scenarijus vėl ir vėl, kodėl pora nei skiriasi nei taikosi, bet gyvena metai iš metų „nuodydami vienas kitam kraują”.
Klausimai, kuriuos galime sau užsiduoti pradedami plačiau tyrinėti savo neurotinius polinkius:
- Ko aš iš tikro, giliai viduje, noriu iš santykių ir partnerio? Ar mano tikrieji norai sutampa su tuo, kuo aš kaltinu partnerį ir dėl ko priekaištauju?
- Ko man iš tikro trūksta? Kada kažkuo kaltinu partnerį, kokį tikrąjį trūkumą jaučiu?
- Ko aš iš tikro bijau? Ar moku įvardinti savo tikras baimes partneriui ar kalbu tiesiai per aplinkui?
- Dėl ko man iš tikro skauda? Pvz. atrodo, kad skauda dėl to, kad partneris kažko nepadėjo į vietą, o iš tikro skauda dėl to, kad jaučiuosi nevertinamas/-a, negerbiamas/-a ir pan.
- Kur aš tai jau mačiau? (Tėvų santykiai, vieno iš tėvų santykis su manimi?)
- Kaip renkuosi reguoti į situaciją? Pykstu, susigūžtu, bėgu, vengiu, nutyliu, naudoju aktyvią ar pasyvią agresiją, „nekalbadienius”?
- Teoriškai žinau, kad mano reakcijos destruktyvios. Kas man trukdo reaguoti konstruktyviau? Ką aš gaunu iš to, kad užsidarau ar išsilieju? Iš ko galėjau išmokti šitų reakcijos būdų?
Nuoširdūs atsakymai į klausimus skyrus kiekvienam pakankamai laiko gali padėti praplėsti akiratį, geriau pažinti save, savo automatinius polinkius į vienokį ar kitokį elgesį, o tai, ką pažįstame, galime pradėti keisti ir su tuo tvarkytis. Jeigu norite gauti greitesnius ir tikslesnius atsakymus, straipsnio gale rasite nuorodą į registraciją asmeninėms konsultacijoms kurių metu padėsime lengviau išnarplioti kas iš tikro vyskta jūsų santykiuose.
Įsivertinti ar santykiai yra neurotiniai ar ne labai paprasta – ar santykiuose yra daugiau gerumo ar daugiau problemų ir konfliktų? Jeigu santykiuose labiau gera negu negera, patneriai savas neurozes valdo ir visus nesutarimus sėkmingai “išvairuoja”. Jeigu santykiuose labiau negera negu gera, neurozės valdo partnerius ir santykius galima pavadinti neurotiniais. Abiejų partnerių pasišventimas likti kartu ir atrasti būdą sugyventi maloniau gali padaryti stebuklus, o ieškantys poros gali atidžiau pažiūrėti į savo polinkius, išgyti iš jų ir sukurti gražius, šiltus santykius, ko visiems ir linkime!
.
.
