Santykių ABC

Autorius -Silvija Mažuolienė

image_pdfimage_print

Moterims: kodėl vyrai myli nepatogias moteris?

Kartą gyveno sodininkas, kuris turėjo dvi mylimas gėles. Viena jų buvo paprastutė gėlelė, kurios melsvi žiedai jam labai patiko ir kuri buvo tokia nereikli, kad augo prasčiausioje dirvoje, o žydėdavo kone visą vasarą. Kita numylėta sodininko gėlė buvo visiška priešingybė pirmajai. Ji buvo lepi ir reikli gėlė, kuri apie kiekvieną dirvos, temperatūros ar drėgmės neatitikimą iš karto pranešdavo ruduojančiais lapų krašteliais. Jei sodininkas ignoruodavo gėlės siunčiamus ženklus, netrukus rasdavo ir vieną kitą nukritusį lapą, o tai reiškė, kad dar šiek tiek ir gėlės jis gali netekti. Daug vakarų sodininkas praleido studijuodamas gėlės auginimą, tardamasis su kitais augintojais ir kiekvienais metais nekantriai laukdavo, ar gėlė sukraus bent vieną žiedą. Deja, vasara keitė vasarą, o sulaukti žydėjimo jam taip ir nepavyko. Tačiau rankų jis taip pat nenuleido – juk tiek laiko praleido domėdamasis ir studijuodamas. O ir pati gėlė jam patiko. Jos lapeliai buvo šviesiai žalio atspalvio, o šiek tiek patrynus pasklisdavo malonus aromatas. Kuo daugiau sodininkas mokėsi kaip ją prižiūrėti ir ką daryti, kad ji sužydėtų, tuo daugiau jis galvojo apie gėlę. Kiekvienas lapelis ant jos stiebų buvo suskaičiuotas, kiekvienas pokytis pastebėtas ir įvertintas. Galiausiai netgi mėlynosios gėlelės neteko sodininko dėmesio. Jos buvo tokios nereiklios, kad jis kuo ramiausiai pamiršo laistymą, tręšimą ir netgi sėją – gėlės pačios užsisėdavo. Visas jo dėmesys buvo sutelktas į lepiąją gėlę, kuri, po ilgų metų, netikėtai sukrovė vienintelį žiedo pumpurą. Po kelis kartus per dieną sodininkas prieidavo prie gėlės įvertinti, ar jai nieko netrūksta, ar nedžiūsta pumpuras. Vėl ir vėl jis skaitydavo tuos pačius straipsnius apie gėlės priežiūrą ir žydėjimą. Ėjo ilgos savaitės, pumpuras labai lėtai brinko, augo ir didėjo kol vieną dieną pradėjo skleistis. Vienas didelis raudonas žiedas papuošė jo numylėtą gėle ir sodininko džiaugsmui nebuvo galo. Jo mėlynosios gėlelės žydėjo tūkstančiais žiedų, tačiau jų gausa nei trupučio neprilygo tam džiaugsmui, kurį teikė vienas žiedas, pareikalavęs tiek laiko, pastangų ir kantrybės. Gėlei peržydėjus, sodininkas nekantravo kada gi vėl sulauks žiedo tikėdamasis, kad nuo dabar ji žydės vis dažniau ir gausiau. Tačiau tai buvo lepi gėlė, reikalavusi sodininko dėmesio visą gyvenimą. Ji tik kartkartėmis padovanodavo vieną, du, o kartais net tris žiedus tačiau džiugindama maloniu kvapu, akį džiuginančia lapelių spalva ir būdama sodininkui iššūkiu ne tik ją pražydinti, tačiau išlaikyti augančią ir žaliuojančią visais metų laikais.

Ar esate skaičiusios Saint Exupéry Mažąjį princą? Jis turėjo rožę, kuri buvo tokia pat lepi, kaip šio sodininko gėlė, o kur dar jos išdidumas ir žodžiai, kurie Mažajam princui iš pradžių atrodė tušti ir bereikšmiai. Keliaudamas jis kartą užėjo visą sodą, pilną tokių pat rožių kaip ir jo rožė. Trumpam Mažasis princas nuliūdo ir apsiverkė, pamatęs, kad jo rožė nėra vienintelė visoje Visatoje. Tačiau po kurio laiko jis šį tą suprato ir štai ką pasakė šioms sodo rožėms: „- Jūs gražios, bet jūs tuščios,- kalbėjo jis toliau.- Dėl jūsų neverta mirti. Žinoma, apie mano rožę koks praeivis manytų, kad panaši į jus. Bet ji viena brangesnė už jus visas todėl, kad aš ją laisčiau. Todėl, kad ją apvožiau gaubtu. Todėl, kad ją atitvėriau širma. Todėl, kad nurankiojau nuo jos vikšrus, palikęs du ar tris, kad būtų peteliškių. Be to, klausydavausi, kaip ji skundžiasi, giriasi, o kartais net ir tyli. Todėl, kad tai mano rožė.“

Vyrai myli nepatogias moteris. Ar pastebėjai, kaip sodininko dėmesys vis labiau krypo į lepiąją gėlę kol jis visai užmiršo kitas gėles, kurias kažkada mėgo? Taip vyras išeina pas kitą moterį palikdamas tą, kuri viską dėl jo darė ir nieko neprašė sau. Vyrai myli moteris, apie kurias reikia pagalvoti, kuriomis reikia pasirūpinti, kurios kelia problemas kartu nepamiršdamos skleisti šilumos, rūpesčio ir maloniai elgtis. Ką labiausiai vertina tie, kurie turi kokį nors pomėgį – kolekcionuoti pašto ženklus, auginti gėles, kurti kompiuterines programas – tai, ką gavo ir kas pavyko greitai ir be pastangų, ar tai, dėl ko reikėjo gerai pasukti galvą ir sugaišti pakankamai laiko? Taip ir vyrai vertina tas moteris, kurių jie ne tik nori, bet dėl kurių jiems reikia gerai pasistengti visą gyvenimą nuo pat santykių pradžios.

Nepatogios moters pradžiamokslis

Kaip tapti malonia, tačiau nepatogia moterimi:

  • Nemaloni ir nepatogi moteris yra du skirtingi dalykai. Nemaloni moteris yra grubi, priekaištaujanti, pikta, nepatenkinta, žeminanti ir nepagarbi. Nepatogi moteris pasakoja apie savo norus ir poreikius, prašo paslaugų, klausia nepatogių klausimų, kalba apie problemas ir tai, kas jos netenkina tačiau ji išlieka maloni, šilta, mylinti, rūpestinga ir kantri. Kaip įvertinti, ar esi Nepatogi moteris ar Patogi moteris tačiau nemaloni savo vyrui:
    • Vyras pasakė kažką, kas tave įskaudino. Kaip reaguoji?
      • Nutyli ir užlaikai savyje/pratrūksti kąsdama atgal, išsakydama viską, ką senai norėjai pasakyti, primindama senas nuoskaudas ir t.t.
      • Palauki, kol nueis didžioji pykčio banga ir tada, nusiraminusi, papasakoji vyrui, kur tau buvo skaudu ir kodėl.
    • Sugedo vandens čiaupas ir jį būtinai reikia taisyti. Kaip elgiesi?
      • Imiesi darbo pati ir tyliai pyksti ant vyro, kad jis vėl nieko nedaro ir viską tenka daryti pačiai.
      • Pasakai vyrui, kad sugedo čiaupas ir jį būtina pataisyti bei ramiai primeni jam apie tai kiekvieną dieną, kol jis išsprendžia problemą – sutvarko čiaupą ar iškviečia meistrą.
    • Vyras klausia, ką norėtum nuveikti savaitgalį. Ką atsakai?
      • Įvertini finansines galimybes, pagalvoji, ko labiau norėtų vyras, apmąstai koks sprendimas tavo manymu būtų optimaliausias ir pasakai vyrui (tyliai atsidusdama, kad vėl negausi ko nori)
      • Aiškiai ir paprastai pasakai, ko iš tikro nori ir lauki, kol vyras išakys savo nuomonę.
    • Tau prasta nuotaika, liūdna, esi suirzusi, dėl kažko neramu. Kaip elgiesi?
      • Apsimeti, kad viskas gerai
      • Neslepi, kaip jautiesi ir papasakoji vyrui apie tai, pasidalini priežastimis, jei tokių yra, paprašai, kad skirtų tau dėmesio ir išklausytų bei kantriai mokai tą daryti.

Visi pirmi pasirinkimai yra patogios, tačiau dažniausiai nemalonios ar potencialiai nemalonios moters elgesys. Visi antri pasirinkimai yra nepatogios, tačiau malonios moters elgesys.

  • Nepatogi moteris nėra savaime suprantama, kuri, kaip mėlynos sodininko gėlės, auga bet kokiomis sąlygomis ir iš paskutinių jėgų stengiasi žydėti bei užsisėja vėl ir vėl, kad tik liktų tame pačiame darželyje ir pas tą patį sodininką.
  • Nori išmokti būti Nepatogia moterimi? Klausk kylančių klausimų ir kelk santykių problemas į dienos šviesą. Patogios moterys, kurios tyli ir nieko nesako, rizikuoja tapti nemaloniomis, o nuo tokios moters vyrai bėga kuo toliau. Nutylėtos problemos kaupiasi, nepasitenkinimas auga ir tai pradeda atsispindėti moters balso tone, žodžiuose ir elgesyje. Grubus balso tonas yra vienas iš patikimiausių vyrų atbaidymo ir santykių sužlugdymo priemonių. Nepatogi moteris turi daugiau šansų likti malonia, kadangi ji nevengia kalbėti apie tai, kas skaudina, netenkina, neramina iš karto, nekaupdama nuoskaudų ir nepasitenkinimo. O nuo Nepatogių moterų vyrai nebėga, jie jas myli.
  • Jei esi Nepatogi moteris, vaikščiodama į pasimatymus, rizikuoji nubaidyti dalį vyrų – tų, kurie ieško patogios moters laikinam eksploatavimui. Nepatogi moteris tai supranta ir mielai toliau būna nepatogia taip iš anksto atsijodama netinkamus kandidatus.
  • Jei nori būti tikra Nepatogia moterimi, turi mokėti būti taktiška, malonia, šilta, rūpestinga. Su tavim turi būti malonu ir gera bendrauti. Vyras turi jausti tavo dėkingumą už jo pastangas ir viską, ką dėl tavęs padaro. Tačiau Nepatogios moters neišeina eksploatuoti. Tad gerbk savo laiką, energiją, pomėgius, norus, gyvenimo būdą ir pasaulėžiūrą bei gerai įvertink, ką iš to gali paaukoti vardan patinkančio vyro ir norimų santykių, o ko ne.
  • Nepatogi moteris nebijo likti viena. Jei bijai likti viena, būti nepatogia tau bus labai sunku, kadangi nepatogi moteris visada rizikuoja prarasti vyrą, kuris nėra jai tinkamas ir jos nemyli. Deja, moterys, bijančios likti vienos, dažniausiai ir susiranda netinkamus vyrus, kadangi jų prioritetas yra ne koks vyras, o kad būtų vyras (kaip susitvarkyti baimę likti vienai, teks paieškoti ir pastudijuoti pačiai, kadangi trumpo atsakymo į tai nėra.)
  • Nepatogi moteris yra nepatogi visą gyvenimą tad visada turi suteikti galimybių vyrui tavimi rūpintis, kelti nepatogius klausimus ir vyras su tavimi visada turi turėti „problemų“. Tokia moteris, kaip lepioji sodininko gėlė, visam gyvenimui prikausto aktyvų vyro dėmesį.
  • Nepatogiai moteriai vyras yra reikalingas. Tu greičiausiai yra ganėtinai savarankiška ir praktiškai viską gali pasidaryti pati, tačiau jei esi tikra Nepatogi moteris, mielai rinksiesi vyro pagalbą ir prašysi paslaugų.
  • Nepatogi moteris turi daug norų ir poreikių. Ji turi pomėgių, kuriems reikia vyro pagalbos – nuvežti, nupirkti, įrengti… Ji turi poreikių, kuriuos vyras gali patenkinti – būti išklausyta, atvirai pasikalbėti, praleisti laiką tik dviese, išgirsti komplimentų, būti pastebėta, gerbiama, globojama… Ji taip pat nevengia apie tai kalbėti su vyru. Nepamesk to, kas teikia tau gyvenimo džiaugsmą. Be pomėgių, mielos veiklos, to, kas teikia džiaugsmą, tu nuvysi ir tapsi ne Patogia ar Nepatogia, o Nuvytusia moterimi.
  • Nepatogios moters vyras žino, kad gali jos bet kada netekti, jei pradės netinkamai elgtis – taps nepagarbus, ignoruos, nedės lygiaverčių pastangų į santykius, pradės degraduoti, t.y. vartoti didelius alkoholio kiekius, lošti azartinius žaidimus ir t.t. Prisimeni Mažojo princo rožę, kuri nevengdavo apsimesti, kad miršta ir Mažasis princas gali jos netekti? Ar sodininką, kurio gėlė nevengė geibti ir mesti lapų aiškiai duodama suprasti, kad sodininkas gali lengvai likti be savo mylimo augalo? O ar prisimeni mėlynas gėleles, kurios gyvavo bet kokiomis sąlygomis ir buvo užmirštos?
  • Nepatogi moteris nėra kažkuo ypatinga. Ji, kaip Mažojo princo rožė, iš šono atrodo tokia pati kaip visos kitos rožės. Tačiau savo vyrui ji tampa vienintele, nepakartojama, reikalinga ir mylima. Dėl tokios moters vyras pasirengęs numirti.

Asmeninės konsultacijos

Konsultuoju įvairiais vyro ir moters santykių klausimais. Nėra standartinių temų – kiekvieno žmogaus situacija yra vis kitokia. Skambinkite, rašykite, įvertinsime, ar galiu padėti. Pateiksiu kelis pavyzdžius, kokiais klausimais kreipiamasi:

Antros pusės paieškos
• Nesiseka atrasti antros pusės.
• Pastebite, kad pritraukiate netinkamus žmones.
• Po pirmo pasimatymo jie/jos “dingsta”.
• Nežinote, kaip susipažinti ir flirtuoti paprastai, lengvai, be didelių nemalonumų jums.
• Trūksta žinių ar jaučiate, kad kažkas pas jus šioje sferoje “ne taip”.
Poros santykiai
• Jūsų poroje – krizė.
• Kažko trūksta santykiuose, tačiau nesuprantate ko.
• Nėra artumo, pagarbos iš antros pusės.
• Neatsigaunate po neištikimybės.
• Norite savo poros santykius paversti dar gražesniais, artimesniais, teikiančiais didesnį pasitenkinimą abiems (tai įmanoma).
Skyrybos, antros pusės netektis
• Reikia skirtis, bet negalite to padaryti.
• Nenusprendžiate, ar skirtis, ar ne.
• Jus paliko arba dėl kitų priežasčių netekote artimo žmogaus.
Kitos, ne poros santykių temos
• Turite klausimų, kokiu savęs tobulinimo keliu eiti.
• Jaunimui – kokį dvasingumo kelią pasirinkti, kad „nenučiuožtų stogas“.

Kreipkitės į kitus specialistus, jei:
• Jums reikia klasikinio psichologo ar psichiatro pagalbos
• Kankina mintys apie savižudybę ar sergate psichine liga

Galimos konsultacijos per Skype

Kontaktai:

Šarūnas Mažuolis

+37068645188

sarunas.mazuolis@gmail.com

Intencijos: kas gelbėja santykius?

Delfi.lt nesenai pasirodė šaunus straipsnis apie tai, kaip amerikiečių rašytojas Ričardas Paulas Evansas išgelbėjo savo santykius ir santuoką. Visą straipsnį galite paskaityti čia: http://m.delfi.lt/gyvenimas/myli-nemyli/article.php?id=67727688Sunku patikėti: paprastas klausimas, kuris išgelbėjo santuoką

Dalinamės savo pastebėjimais, kas iš tikro išgelbėjo šią porą ir kodėl vyro uždavinėjamas klausimas buvo tik ledkalnio viršūnė slepianti šį tą daugiau nei paprasti žodžiai.

Žmonių veiksmams ir žodžiams mes skiriame daug dėmesio, pagal tai darome išvadas, koks tai žmogus, vertiname jį, peikiame arba giriame. Tačiau veiksmai ir žodžiai kartais būna labai prastas rodiklis, mažai pasakantis apie tai, kas ir koks žmogus yra iš tikro.

Įsivaizduokite, kad jums kas nors pasakoja apie žmogų, kuris išsitraukia aštrų įrankį ir perpjauna kitam žmogui krutinę, kaip iš žaizdos teka kraujas, kaip matosi pulsuojanti širdis. Skamba žiauriai ir jautresniam žmogui šiurpas nubėgtų per nugarą, tačiau toks pasakojimas lygiai tiek pat tinka apibūdinti žudikui maniakui kiek ir chirurgui, darančiam atvirą širdies operaciją. Kas skiriasi? Žmogaus intencija – kodėl jis iš tikro daro tai, ką daro. Dabar įsivaizduokite, kad jus ruošia operacijai ir turite galimybę rinktis iš dviejų vienodai profesionalių chirurgų, tik vienam pacientas yra viso labo skaičius, o kitam nuoširdžiai rūpite jūs ir jūsų gyvybė bei sveikata. Kurį pasirinktumėte? Procedūra ta pati, tačiau neabejotinai mieliau rinktumėtės žmogų, kuris į procedūrą dar įdeda ir savo širdį, ne tik mechaniškai atlieka savo darbą ir pamiršta, kad apskritai egzistuojate. Taigi grįžkime prie rašytojo ir jo pašlijusių santykių, kuriuose įvyko drastiškas lūžis. Nukamuotas ir pervargęs vyras padarė didžiulį atradimą – jis negali pakeisti kito žmogaus, t.y. savo žmonos. Visos jo intencijos iki tol buvo sutelktos į tai, kaip padaryti, kad jo žmona pasikeistų. Visi jo veiksmai, net ir gražūs, jei jų buvo, buvo paženklinti viena intencija – noriu, kad kitas žmogus, būtų kitoks nei yra ir aš pyksiu, manipuliuosiu, darysiu viską, kas mano valioje, kad tai pasiekčiau. Įsivaizduokite (o kai kam ir įsivaizduoti nereikia), kad jūsų partneris su jumis elgiasi taip, kaip elgiasi, vedamas kaip tik tokių paskatų, t.y. noro pakeisti jus, kad jam būtų patogiau. Įsivaizduokite, pajauskite savo reakciją į tai. Ar kyla noras būti geresniu žmogumi, pasistengti dėl antros pusės ar visgi natūraliau skamba noras priešintis ir gelti atgal? Ričardui pasisekė. Pasidavęs ir melsdamas pagalbos jis gavo savo atsakymą, gavo suvokimą ir gavo nurodymus, ką daryti toliau. Kas pasikeitė labiausiai, buvo jo intencijos. Tą patį klausimą, kurį uždavinėjo Ričardas – kaip galiu padaryti tavo dieną geresne? – galima užduoti visai iš kitų paskatų. Galima to klausti ir laukti nesulaukti, kada partneris pasikeis ir pradės berti atgal visą gėrį, kurio garantuotai nusipelnėte už tokį malonų elgesį. Ričardas, tuo tarpu, nesitikėjo nieko. Jis tik suprato, kad myli šią moterį ir iš tikro nori, kad jos diena būtų geresnė. Jo klausime neliko savanaudiškumo, neliko egoizmo. Pats Dievas palaimino jį, pasidavusį ir meldžiantį pagalbos, suteikdamas tiek jėgos ir kantrybės, kurios jam neabejotinai reikėjo pirmas savaites nesavanaudiškai tarnaujant savo mylimam žmogui. Šita begalinė kantrybė, stipri intencija ir aiškus suvokimas ko vyras nori ir kas jam svarbu padėjo pralaužti iš prigimties gerą žmonos širdį ir atvėrė jiems kelią į naują santykių kokybę.

Ne viena pora dievagojasi, kad nori kažką keisti santykiuose, tačiau jų intencijos, perspektyva, iš kurios mato santykius, nesikeičia. Ji vis lieka ta pati – jei ji/jis pasikeistų, viskas būtų gerai ir tai jo/jos kaltė, kad mūsų santykiai tokie pašliję; aš stengiuosi, bet tai jam/jai iš tikro reikia stengtis. Žinoma, su kai kurias žmonėmis jokios intencijos nieko nepadės ir žmonės, aklai besiaukojantys dėl agresyvių, priklausomų nuo alkoholio, narkotikų, grubiai besielgiančių partnerių turi kitas pamokas – išaugti iš naivumo, išlipti iš aukos vaidmens, išmokti paleisti partnerį ir t.t. Kita vertus jiems taip pat verta pasitikrinti tikrąsias intencijas, nes retai jos būna nesavanaudiškos. Dažniau „besąlyginį“ savęs aukojimą iš tikro motyvuoja baimė likti vienam, partnerio savinimasis, finansinis patogumas ir su tikra meile bei gero linkėjimu antrai pusei tai neturi nieko bendro išskyrus labai naivius žmones, nesuvokiančius gyvenimo realybės.

Norite pagerinti santykius? Pažvelkite į save. Išsiaiškinkite, kas iš tikro jus skatina tai daryti, kas jums iš tikro svarbu, kokios jūsų nuostatos, intencijos, vertybės. Žvelgiate į save ar atsakomybę už santykius verčiate ant partnerio? Savanaudiškumas labai silpna jėga ir santykiuose gali padėti nebent užgniaužti silpnesnį partnerį, priversti jį gyventi baimėje ir aklai vykdyti jūsų norus. Linkėjimas ir nuoširdus norėjimas kitam žmogui visko, kas geriausia yra galinga jėga, galinti padaryti perversmus santykiuose. Tuo tarpu veiksmai ir žodžiai yra tik ledkalnio viršūnė, dar nereiškianti, kad viskas yra tikrai taip, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Kaip vyrui kalbėti su moterimi apie savo poreikius?

Daug kalbėjome apie tai, kaip moteriai tinkamai kalbėti su vyru ir nepadaryti grubių klaidų santykiuose. Nesenai sulaukėme vieno skaitytojo klausimo, o kaip vyrui tinkamai kalbėti su moterimi? Kaip jai pasakyti ko jam trūksta, ko jis norėtų, kas ne taip?

Atsakymas į šį klausimą yra vyro charakteris. Moterų ego nėra toks jautrus kaip vyrų. Taip pat moteris turi daugiau galimybių sužeisti vyrą nes jos psichinė jėga gerokai stipresnė. Greičiausiai žinomos situacijos kai grubus, agresyvus ir tvirtas vyras vaikšto paskui moterį ant kelių atsiprašinėdamas, jei šiai trūksta kantrybė dėl vyro elgesio. Taigi moteryje slypi galinga jėga, kurią jai tenka mokytis kontroliuoti bendraujant su vyru. Vyrui, tuo tarpu, reikalingas vidinis stabilumas, suaugimas, branda, mokėjimas tvirtai pastovėti už save tam, kad jis galėtų atlaikytų tą moters jėgą.

Pokalbis su moterimi apie poreikius paprastas. Nereikia jokių išvedžiojimų, jokių sudėtingų priėjimų, jokių ypatingų akimirkų ir t.t. Užtenka paprasčiausiai tiesiai, konkrečiai pasakyti ko trūksta, ko norisi ir kas ne taip. Jei moteriai neretai kyla problemų kalbėti konkrečiai, vyrams tai daryti yra daug paprasčiau, tad ir mokytis nėra ko. Skamba per gerai, kad būtų tiesa? Todėl, kad problematiškose porose bet kokie pokalbiai yra problematiški. Jei moteris supykusi, nepatenkinta santykiais, negerbia vyro, yra nelaiminga, nebrandi, pervargusi, pora apskritai nemoka kalbėtis nesukeldama konflikto, jokios taisyklės kaip kalbėti nepadės. Moteris turi didelę įtaką santykiams, ne veltui daug daugiau patarimų kaip elgtis poroje yra moterims, o ne vyrams. Jei vyras linkęs nusileisti, nuolaidžiauti, pats negerbia savo poreikių, per daug bijo nesužeisti moters ir santykiuose „vaikšto ant kiaušinių lukštų“, taip pat jokios taisyklės neturės naudos.

Vyrui šiuo atveju svarbiausia du dalykai:

  • Ugdyti savo charakterį, užsilopyti visas spragas, kurios skatina jį greitai supykti, įsižeisti, nuolaidžiauti, bijoti moters ir t.t.
  • Labai gerai pasirinkti moterį, su kuria kuria ilgalaikius santykius. Brandus vyras, labai tikėtina, pritrauks brandžią moterį, o brandžios moters vidinė išmintis didelę dalį vyro poreikių padiktuos pati. Kitus užteks tiesiog pasakyti. Nebrandus vyras greičiausiai pritrauks nebrandžią moterį ir jų poroje prasidės amerikietiški kalneliai: kažkas kažką žemins, kažkas prie kažko taikysis, kažkas aukos save, kažkas tylės ir nesakys kas negerai ar ko trūksta, abu arba vengs konflikto arba visi rimtesni pokalbiai baigsis konfliktu, kažkas kažką terorizuos ir t.t.

Moteris labai gerai jaučia vyro charakterį. Jei vyras pernelyg pažeidžiamas, per daug nuolaidus, nemoka pastovėti už save ir leidžia moteriai perženginėti jo asmenines ribas, moteris tokio vyro negerbs. Gali mylėti, tačiau vyro charakterio spragos iššauks atitinkamą jos elgesį, kuris pasireikš tuo, kad moteris nuolat taikys į vyro silpnas vietas ir išmušinės jį iš pusiausvyros. Be to nebrandaus charakterio vyras vargu ar galės tiesiai, paprastai, ir aiškiai kalbėti apie savo poreikius moteriai. Jis greičiau nutylės arba kalbės išvedžiojimais, kaltinimais, priekaištais, bijos pasakyti tiesiai kas garantuotai ves į nesusipratimus, nesusikalbėjimus, konfliktus ir didins moters nepagarbą vyrui. Ne vienas vyras pripažįsta, kad bet kur kitur jis neturi jokių problemų pastovėti už save, prireikus ir užvažiuoti kam nors ne problema, o kai kalba pasisuka apie moterį, jis kažkodėl pasijaučia bejėgiu.

Ką daryti? Dirbti su savimi ir mokytis gyvenimo. Kai kas tai daro tiesiog eidamas per gyvenimą ir yra pakankamai imlus bei supratingas, kad padarytų teisingas išvadas, eitų per savo vidinius barjerus, priimtų iššūkius, mokytųsi iš sutiktų žmonių, pasitaikiusių knygų ir susidariusių situacijų, bendraudamas su moterimis ir pažindamas jas (kaip rašė vienas “blogeris” apie savo atradimą – moterys taip pat žmonės). Kai kas savo vidinį stabilumą ugdo kovos menais, meditacijomis, energetinėmis praktikomis. Svarbiausia – įsivertinti save, pajusti kas trukdo jaustis pakankamai gerai gyvenime ir savo kailyje bei bendraujant su moterimi, jei reikia ieškoti pagalbos, idėjų knygose, pas nusimanančius žmones bei pačiam ar su pagalba įsivertinti savo poros situaciją – galbūt pasirinkta moteris pati yra netinkama santykiams ir nemoka elgtis poroje. Svarbiausia – nepadėti pokalbių apie poreikius į šalį ir nebandyti apsieiti be jų. Nepatenkinti poreikiai greitai gramzdina santykius – kaupiasi nepasitenkinimas, negebėjimas išsakyti ko reikia sukelia dar didesnį vidinę kankynę, partneris galų gale iš mylimo žmogaus pavirsta priešu, keliančiu skausmą, nors „kaltasis“ partneris to gali net nežinoti.

Santuoka be sutuoktinių

Santuoka, skirtingai nuo pasakų ir istorijų filmuose, knygose, dainose, savaime negarantuoja nei meilės, nei „ilgai ir laimingai“. Iš esmės ji nereiškia nieko, tačiau žmonės per ilgus šimtmečius šiam ritualui suteikė tiek reikšmės, kad žmonių sąmonėse ji tapo ne ritualu, bet faktu. Faktu, kad santuoka sujungia du žmones į vieną, kad staiga jie tampa artimiausi žmonės vienas kitam, kad nuo šiol jie bus kartu ir varge ir džiaugsme, palaikys vienas kitą ir t.t. Mes nenuvertiname santuokos, toli gražu! Tačiau santuokos ritualas poros gerbūviui iš esmės nesuteikia nieko – gerbūvį santuokai gali suteikti tik patys žmonės.

Santuoka be sutuoktinių neretas reiškinys. Kas tai yra? Tai santuoka, kuomet sutuoktiniai turi svarbesnių reikalų nei būti kartu ir rūpintis vienam kitu. Tai santuoka, kur poros gyvenime pirmą vietą užima vaikai, darbas, giminaičiai, buitis, pomėgiai. Kur laiko, praleisto kartu, kokybė tolygi bendravimui su eiliniais pažįstamais arba, dar blogiau, barniams su nemėgstamais ir problemas keliančiais žmonėmis. Vyras lieka be žmonos, žmona be vyro. Abu gyvena nei kartu, nei atskirai ir sąmoningai ar nesąmoningai alksta tikro bendravimo, artumo, artimo žmogaus šalia. Tuomet neretai atsiranda kažkas iš „šalies“, kas bent jau žada būti artimu, mylinčiu draugu. Kaip tik tada pasirodo pikti nuskriausti pertneriai, seniai dingęs vyras ar dingusi žmona, su klausimu – kaip tu galėjai? Aš tavo vyras/žmona, tu turi būti su manimi, mes juk kartu prieš valstybę, prieš gimines, prieš Dievą. Ar tikrai kartu?

Vienišų žmonių santuokose yra daugiau negu norėtųsi. Męs neskatiname išdavysčių, tačiau neretai jos turi pagrindą – „teisėti“ draugai ir artimiausi žmonės palieka vienas kitą rasdami svarbesnių reikalų tikėdami, kad santuoka savaime yra viskas, ko reikia, kad pora būtų stabili. Arba, skaudesniais atvejais, pradeda pilti per gyvenimą sukauptą purvą ant partnerio, elgtis su juo kaip su nuosavybe, kuri kažką privalo ir kažką skolinga, nes „mudu juk santuokoje“.

Laiminga santuoka yra sukurta dviejų žmonių, kurie yra tikri draugai vienas kitam, tikri artimi žmonės veiksmais, žodžiais, elgesiu, pastangomis – ne antspaudu pase. Retas ieškos kito geriausio draugo ir artimiausio žmogaus, kai vieną tokį turi šalia. Retas kuris norės rizikuoti tikra draugyste ir partneryste, pajutęs jos skonį, vardan potencialiai trumpalaikio nuotykio ar malonumo. Dažniausiai tai daro tie, kurie tokios tikros draugystės bei partnerystės savo santuokoje neturi ir neturėjo – pasirinko netinkamą žmogų, nemokėjo sukurti, patys nukeliavo savais keliais į darbus ir hobius palikdami partnerį vieną. O ką daryti partneriui, jei „teisėtas“ draugas nenori būti šalia? Likti įkalintam neegzistuojančiuose santykiuose neturint teisės surasti kitą, atidesnį ir dėmesingesnį draugą? Intelektualiam žmogui santuokos sąvoka gali būti pakankamai tvirtas akstinas likti ištikimam bet kokiam partneriui, tačiau jei netyčia pasitaiko tinkamas žmogus tinkamoje vietoje, joks antspaudas pase neužpildys tuštumos, likusios nuo ignoruojančio sutuoktinio ir paviršutiniškų santykių.

Santuoka nereiškia, kad pora gyvens ilgai ir laimingai. Tik mylintys, gerbiantys vienas kitą ir besistengiantys dėl vienas kito žmonės gyvena ilgai ir laimingai. Santuoka nesuteikia artumo, ryšio, ji nejungia dviejų kūnų ir širdžių į vieną, jei to nedaro patys žmonės. Blogiausiu atveju ji gali įkalinti partnerius pašlijusiuose santykiuose maitindama viltimi, kad tai juk santuoka, mes esam šeima, tai, ką sukūrėm yra šventa ir t.t. O sieloje lieka glūdėti tuštuma ir išdavystės jausmas – žadėjo ilgai ir laimingai, o paliko vieną ir dar be teisės surasti kitą artimą žmogų ar draugauti su tuo, kuris netikėtai pasitaikė gyvenimo kelyje.

Susituokėte su mylimu žmogumi ir nenorite jo prarasti? Tuomet nepraraskite. Peržvelkite savo gyvenimą ir atsirinkite kas jums svarbiausia. Peržvelkite, kur galite sutaupyti savo emocinę ir fizinę energiją, kurią galbūt iššvaistote bereikalingoms pastangoms ar žmonėms, kurie jus išsunkia nieko neduodami atgal. Kokias veiklas galite padėti į šalį? Kokių santykių atsisakyti ir kokiems žmonėms uždaryti duris? Ką galite padaryti vardan savo pačių gerbūvio, kad turėtumėt jėgų pasirūpinti partneriu, skirti jam/jai tikro dėmesio? Maloniau kalbėti, švelniau elgtis? Ar turite drąsos kelti problematiškus klausimus ir juos spręsti nelaukdami bręstančio konflikto ir nebėgdami į savas veiklas užsimiršimui? Ar numatėte laiko savo dienotvarkėje bent kartą savaitėje praleisti veną kitą valandą tik su savo partneriu, atidėję į šalį visus reikalus? O kaip nedideli dėmesio ženklai – apkabinimai, pasidomėjimas, kaip sekėsi, pagyrimai, padėkojimai, gražių žodžių sakymai? Tai ne mistinė santuoka iš pasakų, kuri neegzistuoja realiai, tai viso labo tikras artimų žmonių bendravimas, kur abu partneriai nuoširdžiai rūpi vienas kitam, stengiasi pažinti, mokosi neskaudinti be reikalo ir žino, kas jiems svarbiausia gyvenime. Be šito pagrindo santuoka lieka be sutuoktinių – tik tuščia sutartis, žadėjusi daug, bet nesuteikusi nieko tikro.

Meilės kalba

„Isn’t it funny how we don’t speak
The language of love?“

      Robbie Williams

(*Ar tai nejuokinga, kaip mes nemokame kalbėti meilės kalba?)

Poros santykių knygų, patarimų, idėjų atkeliauja tiek iš rytų tiek iš vakarų, tiek iš pastarųjų dešimtmečių klasikinių psichologų tiek tūkstančius metų siekiančių raštų. Panorėjus galima surinkti kone tikslią veiksmų seką nuo pirmo pasimatymo iki santuokinio gyvenimo kaip teisingai elgtis, kaip tinkamai kalbėti, kaip atrodyti, į ką atkreipti dėmesį, kur klausyti, kur kalbėti, kur tylėti ir t.t. Tai puikios žinios, praktiškos, daugeliu atveju galinčios labai pagelbėti porai susikalbėti ir sugyventi. Kita vertus be tinkamos bendravimo su kitu žmogumi filosofijos visos žinios gali nueiti šuniui ant uodegos net vykdant jas vadovėliškai tiksliai.

Indų Vedos moko, kad meilė poros santykiuose susideda iš dviejų pagrindinių aspektų – pasišventimo vienam žmogui ir geranoriškumo. Jei žmogus poroje yra pasišventęs, tačiau nėra geranoriškumo, jis bus dviguba našta partneriui visą savo neigiamą energiją koncentruodamas į vieną žmogų. Jei žmogus yra geranoriškas, tačiau visiems ar visoms, be pasišventimo savo partneriui, santykiai bus nuolatinių neištikimybių rinkinys. Įgyvendinti vieną iš punktų nėra labai sunku – vieniems lengviau pasišvęsti, kiti nesunkiai būna geranoriškais priešingos lyties žmonėms. Sujungti du aspektus į vieną poros santykiuose yra aukštasis pilotažas. Ar tai yra meilė ar be meilės to padaryti būtų neįmanoma – filosofinis klausimas tačiau be šito pagrindo net geriausios santykių žinios bus pasmerktos nesėkmingam jų taikymui.

Pasišventimas vienam žmogui nesunkiai suvokiamas – tuo pagrįsta santuoka, tai yra ir visų neištikimybių pradžia. Kur yra pasišventimo riba ir kas vadinama nepasišventimu? Vos tik partneris atsiduria antroje vietoje ir kažkas tampa svarbiau už jį be abipusio sutarimo, pasišventimo nelieka. Svarbiau už partnerį nebūtinai turi tapti kitas dominantis žmogus. Darbas, pomėgiai, draugai, televizorius, kompiuteriniai žaidimai, giminaičiai, vaikai – visa tai neretai tampa prioritetais žmonių gyvenimuose ir nors apie neištikimybę tokiu atveju niekas nekalba, pasišventimo taip pat nelieka. Ar tai yra iš esmės blogai? Ne, tačiau pora nėra pora, jei partneriai turi ką įdomiau ar svarbiau veikti ir su kuo maloniau leisti laiką nei vienas su kitu. Tokioje poroje nebus abipusio pasitikėjimo, artumo – tiesiog du žmonės kartais kartu leidžiantys laiką ar gyvenantys po vienu stogu su bendra ar pusiau bendra buitimi. Blogiausiu atveju pasišventęs partneris liks apgautas ir įskaudintas gavęs ne tikrus, o butaforinius poros santykius. Net nesugebant pasišvęsti galima pasielgti su meile ir išsiskirti su sau netinkamu partneriu vos tik supratus, kad santykiai niekur neveda.

Geranoriškumas yra kita ašis, palaikanti santykius ir padedanti sėkmingai naudoti santykių žinias praktikoje. Žinios – dviašmenis kardas. Vienu atveju jomis galima apsaugoti santykiu laimę, kitu atveju – nukautuoti partnerį savo apsiskaitymo ir viršumo demonstravimu piktai šaudantis protingomis frazėmis ar kaišiojant po nosimi įrodymus, kad parnteris neteisingai elgiasi. Be geranoriškumo konfliktai tampa pastangomis kiek įmanoma skaudžiau įgelti ir kaip įmanoma tvirčiau įrodyti savo teisumą. Partneriai be geranoriškumo pradeda bendrauti pašaipiai, sąmoningai ar nesąmoningai bandydami vienas kitam įgelti, bendravime nelieka nuoširdumo, atvirumo, vienas kito supratimo, užuojautos. Be geranoriškumo nuoširdumu ir atvirumu vadinamas tiesioginis visų nepasitenkinimų ir savo grubios nuomonės apie partnerį išsakymas. Nėra noro ir pastangų pagalvoti, kaip pasijus kitas žmogus, ginami tik savo interesai, vieninteliu svarbiu faktoriumi tampa tik savo paties jausmai, tiesa, išgyvenimai, nuomonė. Gali prireikti didžiulio noro, didesnio nei noras būti teisiais, ką nors įrodyti bet kokia kaina, pasijusti viršesniais už partnerį tam, kad peržengti per savo „ožiukus“ ir iš tikro mylėti.

 

When given the choice between

being right or being kind, choose kind.”*

   R.J.Palacio

(*Jei reikia rinktis ar būti teisiu ar maloniu, rinkis būti maloniu.)

Konfliktiškos poros būna ne tik nepažįsta vienas kito, bet ir nenori pažinti. Geranoriškumas skatina elgtis su kitu žmogumi maloniai, o nepažįstant žmogaus ir nesistengiant to padaryti, atrodytų geranoriškas ar bent jau nepiktybinis elgesys gali tapti konfliktų priežastimi. Tai, kad pora dešimt metų kartu ir augina pora vaikų, dar nereiškia, kad jie iš tikro ką nors vienas apie kitą žino. Tokiu atveju labai lengva nekaltai pajuokauti kitam žmogui skaudžia tema. O jei nėra įpročio ir gebėjimo atsiprašyti, pora nemoka išsiaiškinti kas nutiko, užsisuka ilgas konfliktų ratas kuriame meile net nekvepia. Iš suaugusių žmonių lieka du vaikai, sėdintys smėlio dėžėje, rėkiantys ir baksnojantis vienas į kitą pirštais, kad tai jis pirmas sugriovė smėlio pilį.

Himne meilei (Pirmas laiškas Korintiečiams 13:1–8) rašoma, kad meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi; meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta. Tik tokia meilė gali būti artimų, stiprių ir visą gyvenimą besitęsiančių santykių pagrindas. Santykių, kuriuose esantys partneriai neabejodami pasakytų, kad kartu yra laimingi ir jei reiktų rinktis vienas kitą iš naujo, jie tą pačia akimirką pasakytų Taip.

Į ką reikėtų atkreipti dėmesį susipažinus su nauju žmogumi?

Pažinties pradžioje praktiškai neįmanoma pažinti kito žmogaus. Pagrindinės to priežastys yra kelios. Ne vienas, ieškantis antrosios pusės turi vienokį ar kitokį sąrašą savybių, kaip kitas žmogus turi atrodyti, kuo užsiimti, ką mėgti, ko nemėgti ir t. t. Jei kitame staliuko gale pasimatymo metu atsiduria žmogus, itin tiksliai atitinkantis sąrašą, išsaugoti blaivų protą gali būti pakankamai sunku. Kitas galimas variantas, kai tiesiog jaučiate sunkiai apsakomą bendrumą su kitu žmogumi ir skubate klijuoti sielos draugo etiketę. O jei tai sielos draugas, tuomet jis, žinoma, puikiai jums tinkamas į gyvenimo partnerius, ar ne? Deja, net bendrumo pojūtis toli gražu nereiškia, kad gyvenimas po vienu stogu bus malonus.

Pažinties pradžioje vyksta daug natūralios savireklamos ir šiokios tokios vaidybos. Visi stengiamės pasirodyti bent kiek gražesni, patrauklesni, mandagesni. Deja, kai kurių žmonių šis „reklaminis“ periodas būna labai toli nuo jų tikrojo elgesio. Patikėjimas, jog žmogus yra kaip tik toks, koks yra per pirmas pažinties savaites, gali brangiai kainuoti. Praėjus kiek laiko, kai santykiai tampa artimesni, žmogus atsipalaiduoja, gali pradėti ryškėti labai nemalonios jo charakterio savybės.

Taigi, kaip vis dėlto pažinti žmogų kiek įmanoma labiau ir kaip kuo anksčiau pamatyti jo tikrąjį charakterį? Keli patarimai:

  • Stebėkite, kaip jis elgiasi su aptarnaujančiu personalu. Jei jums nepatinka jo/jos elgesys, turėkite galvoje, kad nesvarbu, kaip gražiai jis/ji elgiasi su jumis dabar, netrukus sulauksite labai panaušaus elgesio ir su jumis.
  • Atkreipkite dėmesį, kaip jis/ji elgiasi su tėvais bei artimaisiais. Santykiai su tėvais gali būti šaltoki ir tai dar nerodo pavojaus ženklų. Tačiau jei matote, jog jis/ji elgiasi nepagarbiai, blogai apie juos kalba, yra priešiškai nusiteikęs/-usi, verta suklusti. Santykiai su tėvais bei artimaisiais neretai būna problemiški, o tokie santykiai labai gerai išryškina visas žmogaus charakterio ydas. Kad ir kokie problemiški santykiai bebūtų, svarbu, kad iš jo/jos pusės jaustųsi pagarba artimiesiems.
  • Pastaruoju metu internete klaidžioja toks sąmojis – jei norite pažinti žmogų, pasodinkite jį prie kompiuterio lėtu internetu. Stresinės situacijos labai gerai atskleidžia nemalonius žmogaus charakterio aspektus. Jei matote, kad stresinės situacijos lengvai išveda jį/ją iš kantrybės, prasideda lengvesni ar sunkesni pykčio, agresijos protrūkiai, gerai įvertinkite, ar norite su tuo turėti reikalų artimesniuose santykiuose. Kai kurias stresines situacijas galima sukelti dirbtinai – išvažiuokite kartu į kiek sudėtingesnę kelionę (poilsinė su „viskas įskaičiuota“ vargu ar ką nors atskleis); pasiskolinkite ką nors, kas žinote, kad jam/jai yra bent kiek brangu, reikalinga ir pasakykite, kad sulaužėte, pametėte bei stebėkite, kaip žmogus reaguoja į netektį; pasiskolinkite mašiną ir liūdnu balsu praneškite, kad ją netyčia įlenkėte; stipriai jam/jai paprieštaraukite, nesutikite su jos/jo nuomone (tik nebūkite nepagarbūs ar konfliktiški) ir stebėkite, kaip jis/ji priima jam/jai priešingą nuomonę.
    Visos šios ir panašios situacijos leis pamatyti, su kuo gali tekti susidurti gyvenant po vienu stogu ir kuriant šeimą.
  • Pastebėkite, kaip jis/ji geba pasakyti „ne“, t. y. atsisakyti to, kas jam/jai nepatinka. Atkreipkite dėmesį, ar kiti žmonės gali juo/ja naudotis. Žmogus, neturintis aiškiai nustatytų ribų, kaip su juo galima elgtis, turės problemų santykiuose. Moterys negerbs tokio vyro, o vyrai lengvai naudosis tokia moterimi. Jei susitikinėjate su žmogumi, kuris leidžia, kad juo naudotųsi, turėsite rimtų iššūkių, kurie labai dažnai veda į nelaimingus santykius arba skyrybas.
  • Atkreipkite dėmesį, ar žmogus, su kuriuo susitikinėjate, neturi labai griežtai nusistatytų „taisyklių“, kas ir kaip gyvenime turi būti. Ar jo pasaulėžiūra nėra siaura ir nelanksti. Tokios savybės yra nebrandžios asmenybės bruožai, su kuria ilgalaikiai santykiai būna labai problemiški.
  • Konfliktinės situacijos puikiai atskleidžia žmogaus charakterį. Nesvarbu, ar konfliktas įvyksta tarpusavyje, ar stebite konfliktinę situaciją iš šalies. Stebėkite, kaip jis/ji elgiasi – stengiasi išvengti konflikto „pabėgdamas/-a“, puola ir bando įrodyti savo teisumą ar stengiasi situaciją spręsti konstruktyviai, rasti geriausius įmanomus sprendimus? Stebėkite, ar jums patinka jo/jos elgesys, ar nekyla nemalonus pojūtis, kad daugiau į tokią situaciją niekada nenorėtumėte patekti.

Laikas yra kone svarbiausias faktorius bandant pažinti žmogų. Net ir žinant, į ką atkreipti dėmesį, reikia pakankamai laiko norint patekti į įvairesnes situacijas, susidurti su problemomis, kurių pačioje santykių pradžioje pora paprastai sąmoningai vengia. Stebėkite pavojaus ženklus – juos dažnas žmogus pastebi pakankamai anksti, tačiau yra linkęs ignoruoti, ypač jei kandidatas į gyvenimo partnerius traukia, kyla vilčių, kad tai gali būti tinkamas žmogus ilgalaikiams santykiams. Neskubėkite nutraukti bendravimo, tačiau būkite budrūs, ypač, jei viskas atrodo nuostabiai gerai. Neretai dalis charakterio bruožų, kurie nėra tokie akivaizdūs kaip agresija, atsiskleidžia tik po metų ar netgi ilgesnės pažinties. Tai gali būti nemokėjimas rūpintis, partnerio poreikių ignoravimas, neįsiklausymas į partnerį ir t. t. Tokius kito žmogaus charakterio bruožus pastebėsite greičiau, jei žinosite savo pačių poreikius, žinosite, kas jums yra būtina, o su kuo galite gyventi neišduodami savęs. Kito žmogaus pažinimas priklauso ir nuo savęs pažinimo. Kas gerai pažįsta save, ne taip greitai bei lengvai susižavės žmogumi, visiškai netinkančiu jam/jai ar ilgalaikiams santykiams apskritai.

Žmogaus pažinimas reikalauja laiko, kantrybės bei budrumo. Meilė, susižavėjimas, aistra yra stiprūs jausmai, tačiau kai jų pagrindu skubama kurti šeimą, neretai sulaukiama nemalonių siurprizų. Ieškančiojo charakteris taip pat turi daug įtakos kito žmogaus pažinime. Kaip greitai bei stipriai esame linkę prisirišti prie labiau patikusio žmogaus, kaip desperatiškai mums reikia santykių, kiek prastai jaučiamės būdami vieni ir skubame sutikti ką nors, kas „išgelbėtų“ nuo vienatvės, kaip labai esame vėtomi ir mėtomi emocijų bei vaizduotės – visa tai taip pat nulemia, kaip greitai ir tiksliai nuskaitysime, koks žmogus kandidatuoja į mūsų gyvenimo partnerius.

Autoriai: Šarūnas ir Silvija Mažuoliai

Šaltinis: LOGO

 

Moterims – kaip nepritraukti netikusių vyrų?

Netikęs vyras iš esmės yra tas, kuris netinka konkrečiai moteriai. Žalinga skirstyti žmones į vienokius ar kitokius bendrąja prasme. Vyras, kuris vienai yra netikęs, kitai gali būti puikus gyvenimo partneris. Tad geriausia būtų atsisukti į save, savo poreikius ir žvalgytis vyro konkrečiai sau, o „netikusiems“ leisti eiti savais keliais per daug apie juos negalvojant. Kuo labiau moteris fokusuojasi į „netikusius“, tuo daugiau jų mato aplinkoje ir pritraukia į savo gyvenimą. Tos, kurios nešioja širdyje pyktį, neapykantą vyrams, nesąmoningai trauks visiškai joms netinkamus tam, kad įrodytų savo tiesą – visi vyrai tokie ir gerų nėra. Dalis moterų yra pastebėjusios, kad per gyvenimą pritraukia labai panašius vyrus, su kuriais santykiai baigiasi nelaimingai. Atrodytų, kitas vyras, o istorija kartojasi ta pati. Šioms moterims verta kreiptis pagalbos į psichologą ir atidžiau panagrinėti, kas skatina jas rinktis būtent tokius vyrus. Priežasčių tam gali būti labai įvairių – nuo pasąmoninio netikėjimo, kad ji gali turėti geresnį vyrą, iki įpratimo prie tam tikro vyrų tipo, vis tikintis, kad kitas turės savybes, tinkamas ilgalaikiams santykiams.

 

Vienas iš svarbiausių aspektų, kodėl į moterų gyvenimą ateina joms visiškai netinkami vyrai yra prioritetų supainiojimas. Ieškančios gyvenimo partnerio moterys sąmoningai ar nesąmoningai būna susikūrusios porą sąrašų – pageidautinų savybių ir būtinų savybių sąrašą. Pageidautinų savybių sąrašas yra įkvėptas kultūros, filmų, fantazijų, svajonių ir atrodo maždaug taip: išvaizdus, aukštesnis už mane, ne vyresnis nei…, mėgstantis klasikinį aprangos stilių, muzikantas ir panašiai – kiekvienai pagal savo skonį. Būtinų savybių sąraše atsiduria ar turėtų atsidurti tokie punktai, be kurių moters šeimyninis gyvenimas neturėtų laimės ir kalba pasisuka apie tokias savybes kaip: nepriklausomas nuo alkoholio, narkotikų, azartinių žaidimų ir tt., pagarbiai elgiasi su aplinkiniais, artimaisiais, gerbia mane, mano profesiją, mano poreikius, nuomonę, gražiai elgiasi su gyvūnais ir vaikais, nesmurtauja nei fiziškai, nei psichologiškai, geba tvarkytis su finansais, moka spręsti konfliktus nevengdamas jų ir nebandydamas pulti bei įrodyti savo tiesą. Moterims, kurios užsiima saviugda, dvasiniu augimu, būtinų dalykų sąraše turėtų atsidurti ir tai, kad partneris taip tuo domėtųsi ir užsiimtų. Kuomet vienas iš partnerių eina saviugdos keliu, o kitas ne, labai dažnai porą ištinka skyrybos, kadangi vienas partneris „praauga“ kitą ir jie pradeda nebesuprasti vienas kito pasaulio, vertybių, poreikių ir tt. Problemos partnerio paieškose prasideda tada, kuomet moteris sumaišo sąrašų svarbą. Pamačiusios vyrą, kuris ganėtinai stipriai atitinka pageidavimų sąrašą, moterys pamiršta būtinų savybių sąrašą. Taip jos nesunkiai prasideda su vyru, kuris, atrodytų, ir gražus, ir aukštas, ir savą verslą turi, tačiau gali būti visiškai netinkamas arba tai moteriai, arba ilgalaikiams santykiams apskritai. Po metų kitų išaiškėja, kad šis kone visus pageidavimus atitikęs vyras ir su aplinkiniais nesiskaito, ir išgerti nevengia, ir savo moterį mielai „pastato į vietą“. Pageidavimų sąrašas vilioja, jame sudėta daug romantinių fantazijų, o būtinų savybių sąrašas praktiškas, tad mažiau įdomus.

 

Kitas galimas variantas – moteris pamato vyrą, kuris turi porą ar kelias savybes iš būtinų savybių sąrašo ir pradeda ignoruoti, kad kitų būtinų savybių jame nėra. Likusių savybių egzistavimą ji sukuria pati ir tik po kurio laiko pradeda matyti, kokia yra reali situacija. Vyras gali ir negerti, ir vaikus labai mylėti, ir su aplinkiniais pagarbiai elgtis, o, pavyzdžiui, pinigai pas jį – kaip smėlis pro pirštus. Puikus žmogus bendravimui, tačiau gyvenimas kartu, bendra buitis gali pavirsti pragaru.

 

Moterys nevengia sumaišyti būtinų ir pageidaujamų savybių sąrašus būtinoms savybėms priskirdamos tokius punktus kaip pavyzdžiui aukštesnis, nenešiojantis barzdos, abu tėvai su aukštuoju išsilavinimu ir tt. Turint tokį privalomą sąrašą su artimo, tinkamo žmogaus suradimu bus didelių problemų. Sumaišius pageidavimus ir būtinybę išsikraipo realybės vaizdas. Tai, kas tikrai svarbu ir kas turės didelės įtakos gyvenimui, kartu nukeliauja į antrą planą, o tai, kas santykių laimei neturi jokios reikšmės, tampa itin aktualu renkantis antrą pusę. Tokiu atveju būtinų savybių sąrašo punktus reiktų peržiūrėti tokiu būdu – paklauskite savęs, jei sutiktas žmogus taptų artimu, mylimu, brangiu, ar ši savybė būtų priežastis nebūti su juo santykiuose? Jei vyras bus žemesnis ar mažiau sportiškas, kiek stipriai tai darys įtaką bendrai buičiai? Jei su žmogumi gera būti, šilta bendrauti, yra bendras supratimas, sutampa vertybės, požiūriai, ar tai, kad pas jį tanki ir ilgesnė nei priimta visuomenėje, barzda, tikrai darys įtaką santykių laimei? Reiklumas, fokusuojantis į savybes, kurios neturi įtakos santykiams, labai sumažina kandidatų sąrašą ir yra puiki priežastis nė nepastebėti puikiai tinkamo gyvenimo partnerio. To pasekoje neretai nutinka paradoksali situacija – pavargusi nuo paieškų moteris pradeda leisti kartelę nubraukinėdama savybes ne tik iš pageidaujamų, bet ir iš būtinų savybių sąrašo, taip pradėdama santykius su vyru, su kuriuo santykių laimė mažai tikėtina. Neradusi sportiško vyro iš išsilavinusios šeimos, ji sutinka su išgeriančiu ir psichologiškai pasmurtaujančiu.

 

Dalis jaunų merginų, moterų mėgsta vyrų dėmesį traukti stengdamosi atrodyti ne tiek gražiai, kiek seksualiai. Pažinčių portaluose netrūksta merginų nuotraukų, kuriose demonstruojamas seksualumas. Vyrų dėmesio seksualumu susilaukti nesunku, tačiau vargiai tikėtina, kad tarp jų bus bent vienas tinkamas ilgalaikiams santykiams. Seksualumas traukia vyrus, kuriuos būtent tai ir domina – trumpas malonumas su moterimi. Net jei vyras yra pasiruošęs ilgalaikiams santykiams, į seksualiai atrodančias merginas jis pasižiūri ne būsimos žmonos ieškodamas. Subrendę šeimai vyrai pakankamai atsakingai žiūri į savos moters paieškas ir perdėtas seksualumas juos daugiau atbaido nei pritraukia.

 

Netinkamus vyrus neretai pritraukia „netinkamos“ moterys. Jei matote, kad aplink jus vis sukasi netinkami vyrai, atidžiai pasižiūrėkite į save – ar pati esate „tinkama“ ilgalaikiams santykiams, mokate elgtis su vyru, esate pagarbi, mokate tvarkytis su savo emocijomis (neslėpti jų, bet ir nelieti kaip papuola), esate pakankamai švelni, maloni ir tt. Deja, posakis „toks tokį traukia“ turi realaus pagrindo. Būna ir taip, kad labai nepagarbus vyras ateina į itin švelnios moters gyvenimą. Tačiau jei moteris moka tik aukoti savo poreikius, rūpintis kitais ir nekreipia dėmesio į save, tik ištrūkusi iš nepagarbos ir prievartos pančių turi šansą išmokti kitokio elgesio ir sukurti harmoningus santykius su jai tinkamu vyru. Dalis moterų sueina į santykius su joms netinkamais vyrais dėl to, kad nemoka būti vienos, ir joms būtinas bet kas, kad tik būtų šalia. O „bet ko“ yra kur kas daugiau nei tinkamų partnerių porai, tad skubėjimas, vilties praradimas sutikti tinkamą žmogų, negalėjimas pabūti viena yra atviri vartai problematiškiems vyrams.

 

Vienas iš būdų, kaip sutikti savo žmogų, yra atsisukti į savo gyvenimą ir pasirūpinti pačiu savimi. Moterys, užsiėmusios perdėtai daug veiklų, verslais, atitolusios nuo savęs, savo poreikių, pomėgių, vertybių ne tik pasimeta ir nebejaučia kas joms gerai, o kas ne, bet tampa pavargusios, suirzusios, spinduliuoja vidinį stresą ir pervargimą. Mokymasis pažinti save, eiti ten ir daryti tai, prie ko linksta širdis, grąžina žmogų arčiau savo tikrosios prigimties, daro jį harmoningesnį, ramesnį, švelnesnį, malonesnį. Prie tokių žmonių, tiek vyrų, tiek moterų, atsiranda panašūs. Tada lengviau pamatyti, su kokiu iš tikro žmogumi bendraujame, kokios ateities perspektyvos. Geriau pažinodami save, savo poreikius, vertybes, greičiau pamatome, ar esame suderinami su žmogumi, su kuriuo bendraujame, ar skiriamės tiek, kad gražiai sugyventi tiesiog nepavyks.

 

Autoriai: Šarūnas ir Silvija Mažuoliai

Šaltinis: LOGO

 

Laimingi santykiai: komplimentai ir padėkos

Vienas iš laimingų santykių faktorių yra gebėjimas vertinti žmogų, su kuriuo pasirinkome gyventi, kurti šeimą, buitį, bendrauti artimiau nei su bet kuo kitu. Laikui bėgant, ypač jei poroje prasideda nesklandumai, labai lengva pamiršti, už ką vertiname partnerį. Dėmesys paprastai pradeda koncentruotis į trūkumus bei problemas, o tai, kas yra gera, tarsi detalės, nepatekusios į objektyvo fokusą – jos yra, tačiau blankios ir kažkur lyg tarp kitko.

Tikrai ne kiekvienas iš šeimos turi atsinešęs įprotį sakyti komplimentus, dėkoti, ypač savo šeimos nariams. Dažniau nei norėtųsi gerai vertinami tampa svetimi žmonės, o savi juk savi. Dalis mūsų tiesiog nepastebime tų, kurie yra arčiausiai mūsų – įprotis ir mechaninė kasdienybė daugelį dalykų paverčia nepastebimais. Kiti tiesiog neišmokome, neįpratome. Su tetomis, dėdėmis visi turėjome sveikintis ir būti mandagiais, o savo šeimoje dažnas nematėme nei mandagaus tarpusavio elgesio, nei vienas kito vertinimo. Tokius įpročius nešamės su savimi toliau – kieme su kaimynu draugiški, o grįžę namo kaip išeina. O štai problemos kaip akmenukas bate – jų nepastebėti neįmanoma. Taip ir išsivysto labai įdomi dinamika. Kas blogai, visada vienas kitam pranešame, o kas gerai – ne taip jau ir dažnai teikiamės pasakyti.

Nemokėjimas ar užmiršimas vienas kitam dėkoti, pasakyti ką nors malonaus (kas būtų tikra ir nuoširdu) turi du žalingus aspektus. Vienas jų – partneris pradeda jaustis vis prasčiau, girdėdamas vien pastabas, jokio palaikymo bei pagyrimo. Sunku bendrauti su žmogumi, kuris moka tik peikti. Kitas aspektas – patys pamirštame, kodėl apskritai esame su šiuo žmogumi. Nekalbame apie situacijas, kada partneriu pasirenkame žmogų, kuris apskritai netinkamas santykiams ir nemoka elgtis su kitu žmogumi. Tačiau jei mylime tą, su kuriuo esame, norime būti kartu nepaisant ateinančių iššūkių, sveika prisiminti, kodėl gi pasirinkome būtent jį. Pasakyti apie tai sau ir paskui – savo mylimai antrai pusei.

Konsultacijoje viena pora, atlikdama komplimentų ir padėkų sakymo pratimą sužinojo šį tą netikėto apie eilinę buitinę situaciją. Vyras visada galvojo, kad jo žmoną erzina jog jis, prieš užvažiuodamas į parduotuvę, skambina jai ir klausia ką nupirkti. Jam buvo labai nauja išgirsti, kad žmona yra labai dėkinga ir vertina vyrą už tai, kad jis tai daro, o jos susierzinęs balsas, kurį vyras išgirsta, būna dėl to, kad tą akimirką, kai jis paskambina, jai labai tingisi nueiti į virtuvę ir pažiūrėti ko trūksta. Vyras sudirgsta ir jaučiasi darantis kažką, kas jai nemalonu, kuomet tiesa yra visiškai kitokia. Tokių situacijų galima surasti kiekvienos poros gyvenime ir ne vieną.

Pagalvokite, kiek malonesnis būtų bendravimas, jei kiekvienoje situacijoje žinotumėte, kada ir kur partneris jus vertina? Jei girdėtumėte paprastus, bet nuoširdžius žodžius apie tai kiekvieną dieną? Pradėkite nuo savęs. Mokykitės vertinti tą, su kuo kuriate šeimą, ir išsakyti tai garsiai. Tiems, kas tikrai nori išsiugdyti tokį įprotį poroje, labai puiku kiekvieną vakarą, prieš užmiegant, sutarti pasakyti vienas kitam po vieną ar porą padėkų ar komplimentų. Pradžioje tai gali būti nepatogu, nesmagu, neįprasta, tačiau jau po kelių dienų pamatysite, kaip dienoms bėgant vis labiau pastebite tai, už ką vertinate partnerį, kad vakare turėtumėte ką pasakyti. Po kelių savaičių pajusite, kaip pradėjote sakyti daugiau padėkų bei komplimentų, vos tik partneris padaro kažką, kas jums patinka ar pastebite jame ką nors gražaus ir vakare nebebus apie ką kalbėti.

Skubėjimo, verslo, didelių siekių laikais pamirštame investuoti į mažus dalykus. Skubame statyti namą, o šeima, kuri jame turėtų gyventi – byra. Skiriame laiką svarbiems karjeros siekiams ir pamirštame pasakyti gražų žodį tam, kuris kiekvieną dieną yra šalia. Kaupiame pinigus ir diplomus pamiršdami, kad širdį šildo santykiai, o ne turtas ir pasiekimai.

Nedidelė investicija – pora minučių kas dieną pasakyti kažką tikro ir malonaus vienas kitam. Problemos nuo to niekur nedings, tačiau jos nebus pagrindiniu fokusu, slegiančiu ir jus, ir partnerį. Kad ir kaip būtų debesuota, jei pro debesis kartkartėm prasiskverbia saulė, kartu ji atneša lengvumą, viltį ir jėgų sulaukti geresnių orų.

Vyrams – norite sudominti moterį? Išmokite domėtis ja

Kiekviena moteris anksčiau ar vėliau pripažins – nieko nėra nuobodžiau, kaip plepus vyras. Jei jis žavingas, galima jo nesiliaujančias šnekas paklausyti kartą kitą, bet sulig kiekvienu kartu jo žavesys moters akyse po truputį blės, nebent jos laki vaizduotė dar kurį laiką išlaikys pirminį susižavėjimą. Dalis vyrų, o gal net ir dauguma, turi natūralų įprotį (veikiausiai netgi instinktyvų) parodyti moteriai, kokie jie yra ypatingi, išskirtiniai, įdomūs, žavingi ir nepakartojami. Jei pažvelgtume į gamtą, viskas kaip ir stoja į vietas – kiekvienas patinas nori parodyti savo išskirtinumą, tą akivaizdžiai demonstruodamas patelei. Kas puikiai veikia gamtoje ieškant partnerio poravimuisi, nebūtinai taip pat puikiai veikia ieškant antros pusės ilgalaikiams santykiams.

Turbūt retam vyrui yra paslaptis, kad moteris jį įvertina vos per kelias sekundes nuo susitikimo. Nebūtinai ji iš karto mato santykių potencialą, galimybes, pajunta trauką ir t.t. Tačiau pačią esmę ji mato tiek gerai, kad bandyti stipriai demonstruoti ar įrodyti kalbomis savo žavesį nėra didelės prasmės. Ypač jei norite sudominti moterį ilgiau nei porai susitikimų bei ieškote brandžios asmenybės ilgalaikiams santykiams. Norite „taktikos“ kuri padės stipriai išsiskirti iš kitų vyrų? Išmokite domėtis moterimi.

Dėmesys gali būti dviejų tipų – vienas jų yra paslėptas reikalavimas dėmesio sau. Rašymas, skambinimas, kalbinimas tam, kad gauti sau kito žmogaus kompaniją, dėkingumą, geras emocijas ir t.t. Kito tipo dėmesys – laiko ir energijos skyrimas kitam žmogui gerbiant jo laiką bei energiją. Ką tai reiškia? Tai domėjimasis žmogumi dėl to, kad žmogus rūpi, domina, žavi. Pastangos pažinti, klausinėjimas apie jos pasaulį, kuo ji gyvena, kas jai patinka, kas jai artima, sava, svarbu ir kodėl. Tai dalinis dėmesio nukreipimas nuo savęs prie kito. Kaip tai atrodo praktiškai?

Moteris/mergina papasakoja šį tą apie save, tarkim, apie savo naują pomėgį siuvinėti. Retam vyrui tokia tema yra įdomi klausyti, ką jau kalbėti apie gilinimąsi į tai. Tačiau čia ir slypi gebėjimo domėtis paslaptis. Nesvarbu, kad siuvinėjimas yra paskutinė pokalbio tema jūsų sąraše – moteriai ji gali būti labai artima ir svarbi. Nekreipkite dėmesio į temą, bandydami pasukti pokalbį tik apie tai, kas įdomu jums. Klausykite kas įdomu moteriai ir klausinėkite jos apie tai. Sakysite, ką galima paklausti apie siuvinėjimą, kuomet neturite apie tai jokio supratimo? Na, visų pirma paprastas, nuoširdus pripažinimas, kad ne itin apie tai žinote, gali būti puikus įvadas į pokalbį. Toliau pasitelkite vaizduotę – paklauskite, koks darbas jai patiko labiausiai ir kodėl, kiek laiko užtrunka vienas paveikslas, kodėl tai ją domina. Nesistenkite gilintis į techninį pasakojimą ir išmokti viską apie siuvinėjimą nuo A iki Z. Pamirškite praktinę pokalbio naudą – esate pasimatyme su moterimi, o ne su specialistu, kalbančiu rūpima tema. Tiesiog klausykite jos, kaip žmogaus, kuris pasakoja apie save, savo pasaulį, savo gyvenimą. Klausimai, pavyzdžiui, kodėl ją žavi siuvinėjimas, kodėl ji pasirinko siuvinėti būtent šitą paveikslą, gali padėti nemažai sužinoti apie ją kaip apie žmogų. O svarbiausia – ji lydysis iš malonumo (nebent yra labai uždara ir gali prireikti laiko įgyti jos pasitikėjimą), kad vyras ja taip nuoširdžiai domisi. Nebūtina sutelkti visą savo dėmesį ir juo pragraužti moteriai skylę kaktoje. Kita vertus subtilesnė moteris greitai pajus, kad klausimus užduodate mechaniškai ir iš tikro jums visiškai nerūpi ką ji kalba. Pasikartosim – pamirškite temą, ji gali jums nuoširdžiai nerūpėti. Prisiminkite, kad ši tema rūpi jai, o ji rūpi jums, tad ir domėkitės, klausykite.

Ne visiems paprastai ir greitai pavyks išmokti domėtis kitais žmonėmis. Dalis tiek vyrų, tiek moterų yra taip įsigilinę į save, kad iš tikro išgirsti kitą žmogų, neskubant daryti savas išvadas ar atmesti pokalbio temą, gali būti labai rimtas iššūkis. Tačiau praktika gali padaryti savo ir jei jaučiate, kad esate iš tų vyrų, kurie daug kalba apie save ir niekaip negali susirasti antros pusės ilgalaikiams santykiams – pabandykite naują būdą bendrauti su moterimi. Mokykitės užduoti klausimus ir išgirsti atsakymus, o išgirdę atsakymus užduoti dar vieną kitą klausimą iš to, ką išgirdote. Taip moteris pajus, kad ją girdite, jums nereikės dėti pastangų bandant įrodyti, koks jūs šaunus (prisimenate? Apie jūsų šaunumą ji jau viską žino), padarysite moteriai didelę dovaną ir, jei pirminiu skanavimu moteris jums nedavė labai daug balų, mokėdamas domėtis ir klausyti, galite pasikelti vertę jos akyse viena kita pakopa aukščiau. Pasijutusi išklausyta, ji tikrai norės sužinoti šį tą ir apie jus, tad, tyleniai, pasiruoškite atskleisti vieną kitą kortą ir duoti šiek tiek informacijos apie save atgal.