Viena dažnesnių problemų, dėl kurių prastėja santykiai poroje, yra nesusikalbėjimas tarpusavyje. Abu partneriai visais įmanomais būdais bando paaiškinti vienas kitam ko nori, kas nepatinka, dėl ko prastai jaučiasi, kas netenkina. Tačiau žodžiai kaip nuo žąsies vanduo – nubėga nepalikdami nei žymės ir santykiuose niekas nesikeičia. Atrodytų poroje kalbame abiem suprantama kalba, tačiau kartais suabejojame ar apskritai esame iš tos pačios planetos. Kas vyksta tokiose porose ir kaip pagaliau vienas kitą suprasti?
Žodinė komunikacija – labai ribota
Jeigu aš kažką pasakiau kitam žmogui, tikiu, kad mano žodžiai bus suprasti taip, kaip juos suprantu aš. Ir gali net į galvą neateiti, kad kartais reikia gero pusvalandžio pokalbių ar derinimo tarpusavyje kelių dienų bėgyje, kol abiem tampa iki galo aišku kas ką turėjo galvoje. Kaip tai vyksta poroje:
Žmona pasako vyrui „išnešk šiukšles“. Jis išgirsta „išnešk šiukšles“. Po kelių valandų namie konfliktas „aš gi prašiau šiukšles išnešti, kodėl tu manęs negirdi??“. Štai, ką žodžiais „išnešk šiukšles“ turėjo galvoje žmona: „aš noriu, kad tu dabar atsistotum ir išneštum šiukšles, nes man tas maišas kampe labai trukdo, o aš užsivertusi darbais ir neturiu kada”. O štai, ką žodžiais „išnešk šiukšles“ suprato vyras: „jei kada turėsi laiko ar eisi į tą pusę kur stovi konteineris, prigriebk šiukšles”.
Tokie nesusikalbėjimai ir konfliktai lygioje vietoje gali vykti pastoviai tik todėl, kad abu įsivaizduoja, kad yra tik vienas būdas suprasti konkrečią frazę – jų būdas. Ir jeigu partneris suprato ne taip, jis ar ji dėl to kalta. Kartais gali atrodyti, kad partneris yra visiškai kvailas ir dešimtis kartų reikia kartoti, kol „dašunta“. Dažniau problema ne kvailume, o įvairiuose smulkiuose niuansuose, vienas iš kurių yra skirtinga tų pačių žodžių interpretacija. Ką daryti:
- Pasakykite apie savo prašymo svarbą jums: man labai reikia, kad tai padarytum. Man labai svarbu. Man tai trukdo. Man dėl to negera.
- Papildykite prašymą detalėmis – ko tiksliai jūs norite iš partnerio.
- Nekalbėkite užuolankomis! Pasakykite, ko norite aiškiai, konkrečiai, tiksliai, kad kiekvienam išgirdusiam būtų aišku.
- Pamirškite fantazijas, kad jeigu partneris jus myli, turi jus jausti ir suprasti iš pusės žodžio. Jeigu teks kelis kartus patikslinti, kad jus suprastų, viskas su tuo gerai.
- Moterims – neskubėkite padėti vyrui įvykdyti jūsų prašymo! Neaiškinkite jam ką ir kaip jis turi daryti, nesiūlykite galimų variantų, kad jam būtų lengviau ir nebandykite neprašytos pagelbėti. Sakykite ko norite, kodėl jums tai svarbu, išsakykite tiek pageidavimų, kiek turite ir palikite vyrą patį susitvarkyti su užduotimi. Tada vyras supras: „mano moteriai tai svarbu, ji pasakė ko nori ir pasitiki, kad padarysiu”. Jeigu vyras kažką padarys ne taip, arba priimsite kaip yra nes iš esmės jums tinka, arba pasakysite, kad norėjote visai kitaip ir paliksite jį padaryti pakeitimus. Palikite vyrą ramybėje ir jis darys ko paprašytas žymiai mieliau, negu su aplink šokinėjančia ir jam bandančia „pagelbėti” moterimi.
Kodėl negirdi vyras?
Moteris, besiskundžianti, kad vyras jos negirdi, yra klasikinis scenarijus poroje. Tikrai gali būti, kad konkrečios moters vyras neplanuoja ir niekada neplanavo ją girdėti. Tai atskira tema apie kurią galima daugiau paskaityti straipsnyje toksiški santykiai. Kitu, netoksiniu atveju, vyras, prieš atsižvelgdamas į moters žodžius, automatiškai įsivertina kur prioritetų eilėje yra moters prašymas, nepasitenkinimas, problemos išsakymas ir t.t. Yra pasakymas, kad kol dangus nenugrius, vyras nepersižegnos. Tame yra daug tiesos ir vyras paprastai netaiso to, kas nesugedo ir nedaro to, ko nenori, kol gerai nesupranta situacijos svarbumo. Minėtoje situacijoje apie šiukšles vyras turėjo daug svarbesnių (arba jam įdomesnių) dalykų negu eiti nešti šiukšles. Todėl moters prašymą jis padėjo į n-tą vietą prioritetų sąraše. Jeigu jis būtų išgirdęs visą istoriją – apie tai, kas žmonai labai trukdo, kad ji užsivertusi darbais ir kad jo pagalba yra labai svarbi, tikėtina, kad vyras būtų padaręs kas paprašyta. Kitas tos pačios situacijos su šiukšlėmis variantas: moteris pasako visą istoriją, o vyras vis tiek nieko nedaro. Paaiškėja, kad jis tuo metu giliai įsitraukęs į veiklą, darbinę ar savo malonumui, ir moters prašymo svarba jo nepasiekia. Vyras burbteli „aha“, bet nieko nedaro. Tokiu atveju tenka pasikartoti, kartais tvirčiau, aiškiau, po kurio laiko perklausti ar padarė. Tik neperlenkite su tvirtumu – vyrai negali pakęsti būti siuntinėjami ir jeigu jaus, kad moteris jiems aiškina ką daryti, išvis niekada nieko nedarys! Visgi tokios situacijos neturi būti dažnos, o juo labiau norma santykiuose su vyru. Jeigu tampa labai dažnomis, verta susėsti ir pakalbėti, kas ko tikisi ir kas ko negali suteikti. Ne visada mes taip gerai jaučiame vienas kitą, kad teisingai interpretuotume partnerio būsenas ir suprastume kodėl jis ar ji tuo metu pasielgė kaip pasielgė. Todėl tokie sutarimai kaip „jeigu aš dirbu, geriau palauk, nes man praktiškai neįmanoma ką nors išgirsti”. Arba „jeigu man kažkas labai svarbu, aš ateisiu prie tavęs, pasakysiu ką noriu pasakyti ir perklausiu, ar girdėjai. Tai nebus aiškinimas ką tau daryti, aš tik noriu žinoti, kad tikrai mane išgirdai, kad man būtų ramu“, gali padėti įvesti į porą tam tikras abiem suprantamas taisykles ir nebereikės užsiimti interpretacijomis bandant vienas kitą suprasti.
Padėka vyrui už jo atliktus darbus yra būdas paskatinti vyrą jus girdėti! Pavyzdys situacijoje su šiukšlių maišu: vyras išgirsta prašymą, išneša šiukšles, grįžta namo ir girdi iš savo žmonos „o, kaip tau ačiū! Man taip jis ten trukdėsi, dabar žymiai maloniau.“ Vyras suprato – jis yra reikalingas, naudingas, vertinamas ir gali būti didvyriu savo moteriai jeigu išneš šiukšles. Sekantį prašymą išnešti šiukšles jis greičiau išgirs ir mieliau įvykdys.
Pasyvūs vyra poroje
.
Kodėl negirdi moteris?
Kada neišgirstu jaučiasi vyras, poroje vyksta visai kiti procesai negu kada neišgirsta jaučiasi moteris. Vėlgi kalbame apie sveiką porą, ne apie toksišką. Situacijoje su šiukšlėmis viskas atrodytų maždaug taip: vyras šiukšlių neišneša ir moteris tik po kelių valandų vėl kreipiasi į vyrą . Ji yra tą dieną pervargusi po darbų, galbūt buvo įtempta savaitė arba problemos su vaikais. Kitaip tariant moteris jaučiasi prastai, patiria stresą, įtampą. Su visa šia būsena ji ateina pas vyrą ir išsako viską, ką galvoja apie jo gebėjimą pagelbėti buityje, girdėti ją, mylėti, prisimena visą sąrašą kitų dalykų, dėl kurių yra nepatenkinta ir t.t. Vyras pertraukia žmoną pasakydamas, kad nežinojo, jog reikia išnešti dabar ir planavo tą padaryti ryte, eidamas į darbą. Moteris negirdi vyro argumentų arba išverčia juos į savo pusę: „tu visada darai, kaip tau patogu! Jei pati nepasidarysiu, niekas šituose namuose man nepadės!“ ir panašiai. Vyras toliau bando racionaliai paaiškinti situaciją, suprasti kodėl jis moters akyse toks prastas, išsako logiškus argumentus, tačiau viskas kaip į šulinį. Moteris jo nenori nei klausyti nei išgirsti. Vyras jaučiasi visiškai neišgirstas, nesuprastas ir dar apkaltintas vienas dievas žino kuo. O iš tikro vyksta tai:
Kaip jau minėjome, šioje situacijoje moteris patiria įtampą ir stresą. Tam, kad ji pasijustų gerai, visas sunkias emocijas reikia kažkaip pašalinti iš organizmo. Vyras tą gali ir turi daryti ne poroje – pvz. sporto salėje kilnodamas štangą ne tik techniškai, bet sudėjęs į veiksmą visą savo emocinį krūvį, daužydamas bokso kriaušę ir tuo metu jausdamas susierzinimą, pyktį, išsiliedamas būryje draugų vyrų ir t.t. Moteris, tuo tarpu, negali šalinti emocijų tokiu būdu. Tiksliau tariant teoriškai ji tą gali daryti ir išgyvens, bet taps sausa, šalta, dings moteriškas minkštumas, šiluma, noras mylėtis, prielankumas vyrui iš meilės ir dėkingumo (gali likti savotiškas prielankumas ir techniškas seksas iš patologinių priežasčių, kaip baimė, noras išsaugoti šeimą bet kokia kaina ir t.t. bet tai nei vieno nedaro laimingu). Todėl moteriai vienas iš pagrindinių būdų šalinti sunkias emocijas yra atiduoti jas vyrui – iškalbėti, išpykti, išpasakoti, skųstis, kaltinti, verkti. Tai galima pavadinti moters emocinio valymosi sesijomis.
Vyro užduotis yra išmokti atpažinti, kada moteris naudoja vyrą tam, kad išsivalytų vidinį sunkumą. Vyro pareiga poroje yra sugerti šitą sunkumą ir išnešti jį iš namų – į tą pati sporto klubą, pas draugus, išvežti į žvejybą ir t.t. Be šito išsivalymo moteris užges kaip moteris ir liks tik žmogus atliekantis moters funkcijas. Taigi jeigu moteris ateina su visai neracionaliais išvedžiojimais ir lygioje vietoje pradeda pykti negirdėdama jokių jūsų argumentų – nutilkite, liaukitės bandyti susikalbėti, nepriimkite jos žodžių asmeniškai ir juo labiau nebandykite nieko suprasti! Tiesiog matykite savo moterį, leiskite jai išsilieti ir pabūkite ta bokso kriauše, kuriai moteris atiduoda savo stresą. Galite pasakyti, jog matote kaip jai sunku, kaip ji pavargusi, kada aprims apkabinti, paglostyti kaip mažą mergaitę, pasakyti, kad viskas bus gerai ir nekreipti dėmesio į jos pasakymus, kad niekada gerai nebus. Sveika dinamika, kurioje jums, kaip vyrui, nekils nuoskaudų ir klausimų, kodėl turite tą daryti, yra tokia: moteris išpyksta, iškalba, užpila skundais ir neretai kaltinimais, o paskui atsipalaiduoja, nurimsta ir tampa linksma, malonia, šilta, švelnia, draugiška moterimi, t.y. tokia, kokią jūs vedėte ir kokią norėtumėte matyti visada. Visada ji tokia nebus, tačiau jeigu pakankamai dažnai ją tokią matote, padėkite jai išsivalyti emociškai ir toliau pakankamai dažnai matysite linksmą ir patenkintą. Jei jau senokai nematėte linksmos, situacija stipriai užleista, tačiau priežastys gali būti pačios įvairiausios, ne tik vyro nemokėjimas išklausyti ir tai jau asmeninių konsultacijų klausimas. Svarbu nesumaišyti moters emocinio valymosi su keliamu aktualiu klausimu, kuris jai tiek įsiskaudo, kad ji pradeda kelti skandalą. Jeigu neaišku, paklauskite, ar ji nori pasakyti kažką konkretaus, ar nori išsilieti ir būti išgirsta? Dar geriau, įpraskite dažniau paklausti moters kaip ji jaučiasi, kokia buvo diena, ką ji norėtų papasakoti, gal kas įskaudino, nuvylė, neramina?… Taip moteris atiduos jums sunkias emocijas dažniau, bet normuotai. Išsikalbėjus jai palengvės, moteris jaus, kad yra mylima ir rūpi savo vyrui, sumažės stiprūs emocijų protrūkiai.
Kaip patenkinti moterį?
.
Dviguba tiesa
Poroje yra dvi tiesos – jo tiesa ir jos tiesa. Pora sunkiai susikalba tada, kada yra įsitikinę, kad:
- Dviejų tiesų būti negali
- Yra tik viena absoliuti, akivaizdi tiesa
- Tiesa yra akivaizdi man, taigi stipria klysta jis (ji)
Vienas tiesos lygmuo yra faktai t.y. arba kažkas įvyko arba neįvyko, arba žodžiai buvo pasakyti arba nebuvo pasakyti. Kitas tiesos lygmuo yra faktų interpretacija. Tai, kad kažkas buvo pasakytą, dar nereiškia, kad buvo visų vienodai suprasta. Trečias lygmuo, pats įdomiausias ir keliantis daugiausia problemų komunikacijoje – emocinis. Kaip aš jaučiuosi su tuo, kas įvyko ar buvo pasakyta? Pakalbėkime apie emocinį lygmenį ir kaip pavyzdį paimkime moters emocinį valymąsi. Moteris su sukauptu sunkiu emocinių krūviu ateina pas vyrą ir pradeda sakyti kaip jai viskas nusibodo, kaip ji tiek daug daro, bet nesupranta kam to reikia, kaip jos niekas negirdi, nemato, nesupranta, kaip vyras jai visai nepadeda ir t.t. Vyras žino, kad yra ne taip nes dar ryte ji buvo patenkinta ir svajojo apie tai, kur keliaus per atostogas. Jo tiesa yra ši: viskas gerai, pinigų yra, vaikai sveiki, smagiai praleidome savaitgalį, nėra jokių priežasčių sakyti, kad yra kažkas blogai. Jos tiesa yra ši: aš JAUČIUOSI taip, kad yra blogai, sunku, nusibodo. Šis „jaučiuosi taip“ yra ir pas vyrus ir pas moteris. Vyrai taip pat turi tokias tiesas, kad jie jaučiasi, pvz. negerbiami ir į juos neatsižvelgiama, nors moteris gali pateikti konkrečius ir logiškus argumentus, kad yra visai kitaip. Pereikime nuo moters emocinio išsivalymo į situaciją, kada poroje yra nesklandumų bendravimo dinamikoje.
Toliau panaudokime šiukšlių išnešimą ir vakarinį konfliktą dėl to, kad vyras to nepadarė. Šį kartą moteris užsipuolė vyrą dėl neišneštų šiukšlių ne dėl to, kad yra prikaupusi sunkių emocijų, o dėl to, kad yra įsitikinusi, jog vyras ją ignoruoja. Tarkime, kad įvyko ginčas, kuriame vyro ir žmonos pozicijos buvo šios:
- Žmona jaučiasi ignoruojama ir nemylima. Kada vyras nepadaro, ko paprašytas, žmonai tai reiškia, kad ji vyrui nerūpi.
- Vyras jaučiasi prievartaujamas daryti tai, ką pasakė moteris be teisės pasirinkti kada, ką ir kaip jis darys namuose. Jam tai yra pažeminimas ir nepagarba kaip vyrui.
Pora gali visą gyvenimą ginčytis dėl to, kaip yra iš tikro ir kiekvienas bandys įrodyti savo tiesą, bet situacija nepajudėti iš mirties taško. Taip yra todėl, kad abi tiesos yra teisingos ir nesusikalbėjimas vyksta emociniame lygmenyje. Taigi sprendimas taip pat turi būti emociniame lygmenyje – ką galime padaryti, kad abu jaustumėmės mylimi ir gerbiami? Žingsniai to link:
- Pripažinkite vienas kito tiesą! Pripažinkite, kad tiesa yra tai, kad moteris jaučiasi nemylima ir tiesa yra tai, kad vyras jaučiasi prievartaujamas. Žinoma tam pirma reikia trumpam liautis kalbėti ir iš tikro išgirsti ką sako partneris.
- Pasakykite savo pozicijas matydami partnerio tiesą:
- Aš tikrai nenorėjau tau duoti suprasti, kad tu man nerūpi kada neišnešiau šiukšlių. Nežinojau, kad tu taip pasijausi ir visiškai nenorėjau tavęs skaudinti.
- Mano prašymai nėra noras tave kontroliuoti ar tavęs negerbti. Atsiprašau, jeigu taip skamba ir jeigu kažkur perlenkiu lazdą. Viskas, ko aš noriu, tai būti išgirsta, o ne pažeminti tave.
- Pradėkite ieškoti naujų būdų kaip geriau suprasti ir patenkinti vienas kito poreikius:
- Aš negaliu visada iš karto daryti tai, ką tu prašai, bet jeigu pasakytum kada tau labai svarbu ir prireikus primintum, aš geriau tave išgirsčiau ir suprasčiau.
- Tu esi laisvas nedaryti nieko, ko paprašau, bet man reikalinga tavo pagalba ir būčiau labai dėkinga jeigu į mane atsižvelgtum.
- Jeigu mums abiem norisi patirti daugiau meilės ir pripažinimo vienas iš kito, galbūt užleidom dėmesį vienas kitam ir dėl to jautriai reaguojame į buitines smulkmenas? Kaip galėtume duoti vienas kitam pajusti, kad esame mylimi?
- Kartais nesusikalbėjimas dėl buitinių smulkmenų vyskta todėl, kad abu partneriai kaip pitbuliai laikosi įsikandę savo scenarijų ir paprasčiausiai kabinėjasi, reikalauja, bumba dėl ne ten padėto puodelio, nelaiku išplautos lekštės ir t.t. Kuo daugiau žmonių gyvena po vienu stogu, tuo labiau teks atsipalaiduoti, kad buityje bus tam tikras chaosas į kurį neverta kreipti dėmesio.
Kada poroje negerai
Dažnai nesusikalbėjimas poroje yra ne tik komunikacijos, bet ir prikauptų nuoskaudų, užspausto pykčio, nepasitenkinimų, nusivylimų klausimas. Partneriai gali tapti pasyviai agresyvūs vienas kito atžvilgiu ir pradėti „negirdėti” ką sako kitas. Arba girdėti ir daryti, ko paprašyti, bet atsainiai, su akivaizdžiu nepasitenkinimu. Prikaupus daug nepasitenkinimo, sunku būti ramiais ir kantriais vienas su kitu. Balso tonas nusidažo priekaištais arba nusprendžiame atsiriboti nuo partnerio ir sumažinti komunikaciją iki būtiniausios. Kada pora liaujasi kalbėtis, santykiai labai greitai degraduoja ir atsiduria ant skyrybų slenksčio. Jeigu pora bent jau kalbasi, tegul ir sunkiai susikalba, jie turi šansą susitvarkyti tol, kol yra abipusis noras. Tačiau derinti tenka ne tik komunikaciją, bet pažiūrėti kur kas giliau ir pakelti į viršų tai, kas prisikaupė ir kur abiems skauda.
Komunikacija pati iš savęs yra menas, o komunikacija poroje yra perpinta jausmais, norais, trūkumais, senomis emocinėmis traumomis, baimėmis, viltimis. Poroje mes susiduriame su vienas kito ir savo pačių žmogiškumu labiau nei bet kuriuose kituose santykiuose. Todėl santykiai reikalauja dėmesio, energijos ir laiko – reikia tiek praktinės išminties, tiek noro ir kantrybės, kad kiek galima geriau suprastume vienas kitą ir patys save.
Konfliktai poroje – būti tesiais ar laimingai?
