Santykių ABC

Pasimatymai susipykusiems


Geras laiko leidimas dviese yra vienas iš dalykų, kuris porai padeda prisiminti, kad jie kartu ne tik dėl vaikų ir reikalų, bet ir todėl, kad kartu yra gera. Kasdienybė mus įsuka į rutinas, bendravimas tampa automatinis ir vis apie tą patį. Kaip žmogui reikia poilsio nuo reikalų, taip porai reikia poilsio gerai praleisti laiką kartu ir “papildyti” vienas kitą bei santykius dėmesiu, lengvumu, žaismingumu. Toks poilsis gali būti labai paprastas – pasivaikščiojimas parke, valanda kita gamtoje ar kažkur, kur abiems patinka, gera ar įdomu. Svarbiausia, kad fokusas būtų į vienas kitą ir bendrą malonų laiko leidimą. Visa tai pakankamai lengva padaryti kada poroje viskas gerai, belieka tik prisiminti skirti tam laiko, bet ne taip paprasta, kada santykiai yra ties iširimo riba. Taigi kaip eiti į pasimatymus, kada poroje krizė?

Išsilakstome į savus kampus

Kada poroje problemos, norisi arba aiškintis santykius arba išsiskirtstyti į savus kampus ir bandrauti tik būtiniausiomis frazėmis. Jeigu problemos tęsiasi metų metais, toks gyvenimas tampa natūralus. Pora tvarkosi kasdienybėje, sprendžia buitinius klausimus, bet nieko daugiau. Net jei laisvą laiką, pvz atostogas, pora leidžia kartu, tai vyksta techniškai – kaip ir kartu, bet kiekvienas sau. Kadangi alternatyva poroje yra nesutarimai, pretenzijos ir pykčiai, partneriai pradeda laviruoti tarp to, kaip išlaikyti bent šiokį tokį bendravimą, bet nepadaryti iš atostogų eilinio kivirčo. Vienintelis būdas tą padaryti yra bendrauti mažai, sausai, kažkuriam iš partnerių nutylėti, nusileisti, atsiskirti, užsidaryti ir pan. Poros santykiai susimezga į tokį neišnarpliojamą mazgą, kad norint kažką pakeisi, tenką tą daryti fundamentaliai keičiant partnerių požiūrį į santykius ir vienas kitą.

Meilės ir priėmimo pamoka

Viena iš sunkiausių pamokų poroje yra išmokti visiškai priimti vienas kitą tokiais, kokie esame. Tenka išmokti laviruoti tarp savęs, savo poreikių, norų, skaudamų vietų ir tarp kito žmogaus su jo ar jos keistumais, nepatogumu mums, skirtingu požiūriu į gyvenimą, jo ar jos skaudamomis vietomis, norais ir t.t.. O tą padaryti nėra taip paprasta, todėl santykiuose tiek daug nesutarimų. Kuo stipriau partneriai laikosi savo, tuo įtampos didesnės, pykčiai skaudesni ir santykiai sunkesni. Būna, kad vienas iš partnerių tiesiog “pasiduoda” ir pradeda aklai klausyti kito, bet toli gražu ne visiems šitas scenarijus priimtinas arba vis nutylintis partneris anksčiau ar veliau pratrūksta. Taip pat mes visi turime didesnį ar mažesnį gabalą puikybės, o kuo daugiau puikybės, tuo labiau koncentruojamės į save ir tuo mažiau mums rūpi kuo gyvena ir kaip jaučiasi partneris. Puikybė uždaro širdį ir kenčia ne tik partneris, bet ir mes patys. Pradedame jaustis vieniši, atskirti, be meilės ir šilumos ir net nematome, kad meilės tėkmę uždarėme patys, kada nusprendėme, kad esame geresni, teisesni, protingesni ir visokie kitokie -esni. Tai ir yra ta esmių esmė, kurią reikia pamatyti porai, jeigu abu nori duoti šansą savo santykiams – kur mes uždarėme savo meilę kitam. Kur nepriimame, smerkiame, žiūrime iš aukšto, esame įsisikinę ar įsitikinusios, kad žinome geriau ir kad yra būtent taip, kaip mes galvojame. Kur mes nematome ir nenorime matyti vienas kito. Kartais užtenka, kad tik vienas iš partnerių pradėtų žengti žingsnį teisinga linkme ir kitas nuseka iš paskos intuityviai jausdamas, kad tai veda ten, kur abu nori – gražesnius, artimesnius santykius.

Ką tai turi bendro su pasimatymais?

Santykius paprastai aiškinamės žodžiais. Taip nesunkiai įsiveliame į “jis pasakė, ji pasakė”, abu įsiskaudiname, supykstame, prisakome dar daugiau skaudžių dalykų kol neišsivaikštome į savus kampus taip nieko ir neišsprendę. Jeigu pora moka iš tikro girdėti vienas kitą, ji apskritai neturi problemų santykiuose, tik periodinius nesutarimus kuriuose greitai išsiaiškina. Jeigu porai vienas kitą girdėti per daug sudėtinga, galima pradėti mokytis vienas kitą matyti. Tam ir skirti pasimatymai – saugus laikas ir atmosfera tam, kad pradėtumėte megzti kontaktą be žodžių. Tai neišspręs kertinių nesutarimų poroje, bet duos galimybę užmegsti ryšį ne tik per bandymą susikalbėti, bet per mokymąsi vienas kitą matyti, jausti ir patirti. Kalbame apie visai kitą komunikacijos lygmenį kurį dalis žmonių bando pasiekti per seksą – saves ir partnerio patyrimą anapus minčių ir žodžių. Bet jeigu poroje nėra artumo pagrindo, seksas duoda tik labai laikiną rezultatą ir tik trumpalaikėje perspektyvoje.

Išmokite iš tikro matyti vienas kitą

Pagrindinė pasimatymo sąlyga yra nebandyti aiškintis santykių, ypač jeigu esate krizėje! Jei yra poreikis kalbėtis apie santykius, tam skirkite kitą laiką, susiraskite santykių psichologą ar konsultantą, bet pasimatymu metu nelieskite jokios santykių temos. Šis pasimatymas yra dviejų žmonių susitikimas nieko nesitikint, nereikalaujant ir nelaukiant vienas iš kito – taip, kaip susitinka vos pažįstami žmonės. Kada tik pradedame susitikinėti, stebime vienas kitą, jaučiame, “matuojamės” ne tik intelektualiai, bet pajautimais, intuityviai, dėmesys krypta ne tiek į tai, ką galvojame, bet ką jaučiame. Kada santykiai švieži ir simpatizuojame vienas kitam, jausmai yra malonūs ir pakylėjantys. Kada jau daug metų esame kartu, jausmai turi visia kitą atspalvį, kuris yra ne tiek šviežiai malonus, bet sodrus, gilus, su daugybe išgyvenimų, skausmo persipinusio su meile, rūpesčiu, dėkingumu. Mes ilgimės ir norime šito sodrumo, kitaip keistume partnerius vos tik santykiai nusistovi. Instuityviai jaučiame, kad tame sodrume yra kažkas daugiau ir tikresnio negu trumpalaikis įsimylėjimas. Būtent tą sodrumą turime išmokti jausti, kada einame į pasimatymą su antra puse. Tam visų pirma reikia patiems savyje sustoti, nutraukti vidinius dialogus ir iš tikro pažiūrėti į žmogų kuris stovi priešais mus.

Gyvename kaip robotai

Mes taip užsisukame pokalbiuose ne tik tarpusavyje, bet savo pačių vidiniuose dialoguose, kad pradedame gyventi kaip robotai. Galvojame, kad po dešimties ar dvidešimties metų kartu partneryje matėme viską, ką galima pamatyti ir uždedame vienas kitam etiketes kurių niekada daugiau nepatikriname. Toks automatizmas mus laiko situacijose, kurių dalis porų neišsprendžia per visą gyvenimą. Jie viso labo kartoja tuo pačius scenarijus vėl ir vėl ir vėl kaip žiurkėnai, užsisukę ratelyje. Pasimatymo tikslas yra mokytis matyti šviežiai, be žodžių tyrinėti partnerį kaip naują, nepažintą, nepatirtą. Tai laikas ne žodiniam, o pajutiminiam atvirumui ir netgi pažeidžiamumui – žodžiai ir intelektas yra apsaugos, kurias mes aktyviai naudojame apsisaugoti nuo skausmo kartu “apsisaugodami” ir nuo meilės. Todėl gilių kalbų ir intelektinių išvedžiojimų pasimatyme neturi būti. Kalba gali suktis apie orą, tai, kas vyksta aplinkui, lengvus prisiminimus – pagrindinis dėmesys yra ne kalboms, bet vienas kito matymui ir saves bei kito jautimui. Galima liesti vienas kitą, paimti už rankos, glostyti, apkabinti, bet ne mechaniškai, o sąmoningai matant, jaučiant, stebint ir save ir partnerį. Tai yra grįžimas į tiek metų atgal kada tik pradėjote susitikinėti. Tada matėte, jautėte ir stebėjote vienas kitą, todėl mezgėsi santykiai, kilo jausmai. Po kurio laiko pradėjote tampyti vienas kitą po savo scenarijus, atsidarė senos žaizdos, kurias pradėjote projektuoti į partnerį, iš skausmo, baimės, puikybės uždarėte širdį, nuėjote į roles, automatinius rėžimus ir liovėtės vienas kitą iš tikro matyti. Kada liovėtės matyti, liovėtės žavėtis. Tapote vienas kitam ne kažkas gražaus ir verto dėmesio, o savaime suprantamu dalyku, kuris dar ir kelia problemas. Yra labai paprastas pratimas, skirtas labiau išmokti matyti kitą žmogų Kada partneris nežino ir nemato (nebūtinai pasimatymo metu), pradėkite be apmąstymų ir išankstinio nusiteikimo ”ir taip žinau, ką pamatysiu” stebėti jo ar jos veido išraiškas, mikro judesius, kaip ji ar jis stovi, eina, kalba, žiūri. Susilaikykite nuo vidinių dialogų ir komentarų ir trumpam tiesiog matykite. Gali blykstelti tai, ko senai nepatyrėte – šviežias žavesys, šiluma užliejanti širdį, džiaugsmo akimirka, galite pastebėti, kad šypsotės, kad pamatėte kažką mielo, artimo, savo.

Visa tai primena mums, kodėl esame kartu, kodėl žinome, kad mylime vienas kitą, bet nebežinome kaip iki tos meilės prisikasti. Tokių pasimatymų metu išlipame iš automatizmo, paskelbiame paliaubas tarpusavio karui ir grįžtame ten, nuo kur pradėjome – šviežio vienas kito patyrimo, neužpilto nuomonėmis, pretenzijomis ir įsiskaudinimais. Toks patyrimas nors ir neišpręs visų nesutarimų, padės prisikasti prie esmės, ne intelektualios, bet patirtiminės, kodėl esame kartu. Ko iš tikro ilgimės ir trokštame, ką užkasėme po ilgais ir skaudžiais nesutarimais ir ką norime iškelti į paviršių ir padaryti savo santykių pagrindu.

Straipsniais galima dalintis savo svetainėse pridėjus nuorodą į šią svetainę – https://santykiuabc.lt/