Santykių ABC

Žlunga santykiai su vyru. Kaip juos atstatyti?

image_pdfimage_print

Sveiki,
Sunku visa tai rašyti ir perteikti tekste, bet pabandysiu. Esu ištekėjusi jau 4 metai, o prieš tai draugavome dar 6 metus. Iš pradžių maniau, kad tai bus vasaros nuotykis ar kažkas panašaus, bet gavosi kur kas rimčiau. Tarp mūsų yra 8,5 metų amžiaus skirtumas, nors man tai ir patiko. Baigiau mokyklą, išvažiavau mokytis, bet draugystė tęsėsi, buvo šiokių tokių krizių, bet nedidelių. Po 5 m. draugystės ištiko didžioji krizė, kuomet jį palikau, buvome atskirai apie 4 mėn., turėjome kitas draugystes, bet jos buvo tik laikinos, turbūt užsimiršimui. Jis visada norėjo mane vesti, norėjo vaikų, apie tai daug kartų kalbėjo, bet aš net nenorėdavau to girdėti. Po išsiskyrimo kažkas man atsitiko, visko užsimaniau, susigrąžinau jį, buvome labai laimingi, po pusės metų susituokėme. Visuomet jį spaudžiau, kad baigtų mokslus, net diplominį jam parašiau, stengiausi, o jam viso to nereikėjo, niekada net nepadėkojo, tik priekaištavo. Po 2 m. santuokos vėl ištiko krizė, prasidėjo pykčiai, mane pradėjo dominti kiti, jis tapo nebeįdomus. Gal kad mes labai skirtingi – jis namisėda, o man reikia žmonių, bendravimo, draugų, visur eidavo su manimi vos ne per prievartą arba sakydavo eik viena ir visur išleisdavo, atsirado pažinčių, slapukavimų, visa tai mane privedė prie minčių apie skyrybas, netgi jam apie tai buvau užsiminusi ne kartą. Tačiau pastojau ir likome kartu, atrodė vėl viskas susidėliojo, tai buvo tik išbandymas ir abu gyvenome laukimu. Kaip vyras ir tėvas jis labai rūpestingas, padeda ir buityje ir vaiko priežiūroje, dėl šitų dalykų neturiu jam jokių priekaištų. Jis taip mane myli, kad viską atleidžia, gana greitai praeina pyktis, kad ir ką blogo būčiau padariusi. Tačiau baisiausia, kad gimus vaikui po 4-5 mėn. ši euforija praėjo, vėl prasidėjo rutina ir mintys apie skyrybas sugrįžo. Atsirado kitas, kuris viską dėl manęs būtų padaręs, viską siūlė man, galėjau susirinkti daiktus, pasiimti vaiką ir išeiti, tačiau ardyti šeimos nenorėjau ir likau, vyras apie tai net nesužinojo. Vėliau gailėjausi, dar vėliau galvojau, kad gerai pasielgiau. Jausmai buvo labai stiprūs šiam žmogui iki dabar dažnai apie jį pagalvoju, bet įskaudinau jį, nes žaidžiau dvigubą žaidimą. Kartais jį matau, bet jo žvilgsnis jau nebe tas, jis liko įžeistas ir įskaudintas. Bandžiau lipdyti su vyru santykius iš naujo, stengtis pati, bet kad ir kiek besistengčiau jis mane atstumdavo tiek fiziškai, tiek dvasiškai. Įskaudino daug kartų, bandžiau kalbėtis, bet jis tik susinervindavo. Kitos tikrai neturi, nes neturėtų jai laiko, su jo darbu tai neįmanoma, iš karto suprasčiau. Jo šaltumas mane pastūmėjo toliau slapukauti, elgtis kaip tik noriu. Sugalvodavau įvairių priežasčių, kad tik išeiti, ką nors nuveikti, su kažkuo susitikti ir pan. Bet koks laiko leidimas man įdomesnis nei buvimas su juo. Žinau, kad blogai elgiuosi, jam sakiau daug kartų ko aš norėčiau, kaip įsivaizduoju puikius santykius, klausdavau ko jis norėtų, bet atsakymo nesulaukdavau, o į mano pasakymus dėmesio irgi nekreipdavo. Man būtų užtekę paprasto buvimo kartu besikalbant, einant pasivaikščioti, ko niekada nebebūna, visur einu su vaiku arba viena. Nebeleidžiam jokio laiko kartu, namuose jis sėdi prie televizoriaus arba kompiuterio. Netikėtai susipažinau su kitu žmogumi, jis žino, kad esu ištekėjusi, bet kalbėdamas kuria planus ar svajoja kaip mes visi kartu gyvensim ar gyventume, lepina mano vaiką, perka jam dovanas, kartais pagalvoju, kad jis bando mane papirkti per vaiką. Tarp mūsų nieko niekada nebuvo, jokio fizinio kontakto, jis elgiasi labai pagarbiai, bet ir neslepia savo jausmų man. Jo rūpestingumas ir šilti jausmai pradeda mane papirkti, pagaunu save vis dažniau apie jį galvojant. Ardyti šeimos nesiruošiu, bet nebežinau kaip elgtis, kaip atrasti gyvenimo pilnatvę, džiaugsmą, nebemoku gyventi tik su savo vyru, kuris seniai pamiršo, kad aš esu ne tik mama, bet ir moteris, kuri nori šiek tiek dėmesio, artumo, supratingumo. Jei aš būčiau ta, dėl kurios kaltės iširo santuoka, visi mane pasmerktų, nes visi aplinkui tik ir kartoja: „taip, jūs labai skirtingi, bet geresnio vyro ir būti negali“. Gal jis idealus kitai? Slapukavimas prasidėjo nuo to, kad jis niekada manęs nieko neklausdavo kur buvau, ką veikiau, nebent parodydavo, kad pyksta arba jam neįdomu, o aš tai priėmiau kaip nenorą žinoti ir nesidomėjimą manimi. Net kai ėjau į darbo pokalbį, jis nepasidomėjo kas tai per darbas ar kaip sekėsi. Nuoskaudų vienas kitam turime daug, bet apie tai pasikalbėti yra neįmanoma, jis vengia tokių temų. Lovos reikalai taip pat gana prasti, viskas tapo priešingai, nei kad buvo prieš kelis metus. Atrodo, kad jam iš viso to nereikia arba labai retai. Aš net jo klausiu gal su manimi kas negerai, bet atsakymas jei ir būna, tik kad viskas yra gerai. Baisiausia, kad mes beveik net nesipykstam, turbūt nuoskaudas nuryjam savyje ir prie kitų vaidiname idealią šeimą. Aš savęs neteisinu, esu tiek pat kalta, netgi blogesnė, nes esu pridariusi daug blogesnių dalykų nei jis, bet ką būtų galima padaryti, norint pakeisti šią situaciją? Kaip prieiti prie vyro, kad jis pagaliau prabiltų? Gyventi tik iš patogumo, kad vyras supratingas arba tik dėl vaiko aš nenoriu. Noriu iš tikrųjų jaustis turinti laimingą šeimą ir santykius, kuriuose man nereikėtų ieškoti kitų

 

Labas,

Judviejų santykiai yra labai gilioje krizėje ir jau senai. Panašu, kad patys santykiai, buvo pastatyti daugiau ant aistros ir nežinojimo, nei abipusio supratimo, palaikymo ir atvirumo vienas kitam. Iškelti tokius santykius į vandens paviršių yra ilgas ir sunkus darbas reikalaujantis abipusio noro ir pastangų. Pirmas klausimas kurį siūlome užduoti sau pačiai yra, ar tu nori santykių su šituo konkrečiu vyru? Ar jis tenkina ir kada nors tenkino toks, koks yra be noro pakeisti ir patobulinti? Ar turėjote ramios, tylios šeimyninės laimės periodą ar daugiau euforiją ir pakylėjimus? Dalis žmonių apskritai nėra sutverti stabiliems santykiams ir įsipareigojimui. Kiti sukuria šeimą su visai sau netinkamu žmogumi ir bando kažką iš to išlipdyti. Tik tu viena gali atsakyti, kokia yra tavo situacija. Vien tik iš laiško labai sunku spręsti, ar judviejų santykiai turi kokį nors pagrindą, ant kurio būtų galima juos statyti iš naujo.

Panašu, kad šiuo metu gyvenate kaip kolegos vaiko auginime, o ne kaip partneriai. Neramina ir tai, kad būdama su vyru, turėjai kitų santykių. Tai gali rodyti arba charakterio nebrandumą ir polinkį greitai gauti reikiamą malonumą ir dėmesį iš kitur vietoj to, kad kurtum ir lopytum esamus santykius arba tai, kad nelaikai dabartinio vyro savo vyru ir nesijauti jam įsipareigojusi ar prie jo prisirišusi. Moteris nesijaučia įsipareigojusi vyrui tada, kai negauna iš jo to, ko norėtų gauti kaip iš vyro arba nejaučia jam didesnės traukos ir yra kartu tik iš patogumo, aistros ar įpročio. Daugelis vyrų gali papirkti moterį dėmesiu, komplimentais, pažadais, maloniu elgesiu tačiau tik laikinai. Nebūtinai moteris prie tokio vyro prisiriš ir laikys jį savo vyru. Visų pirma gerai apsvarstyk, peržiūrėk savo santykių istoriją ir nuspręsk, ko nori iš tikro ir su kuo.

Nelinkusį kalbėti vyrą galima prakalbinti pasakius, kad jei jis neparodys suinteresuotumo tvarkyti santykius, judviem gresia skyrybos. Tokia taktika yra tinkama tik pačiais paskutiniais atvejais, kai nebėra ką prarasti. Apie skyrybas reikia informuoti taip, kad vyrui nekiltų klausimų, jog tu ne tik kalbi, tačiau tikrai ketini tai padaryti. Jei jis neparodys jokios reakcijos, susirask kur išeiti ir kuriam laikui atsitrauk nuo vyro, t.y. iš karto veiksmais parodyk, kad kalbėjai rimtai. Būk pasiruošusi tam, kad vyras neis paskui tave ir nesistengs susigrąžinti. Gali būti, kad jam santykiai tapo daugiau tai, kur jis yra iš įpročio ir polinkio įsipareigoti nei iš meilės ir ryšio su tavimi. Jei vyras visgi paskys, kad nori pabandyti dar kartą ir susitvarkyti santykius – kuo greičiau ieškokitės santykių konsultantų ar šeimos psichologų, bandykitės kelis kol rasite sau tinkamą ir pradėkite poros valymo ir santykių atkūrimo kelią. Papildomai studijuokite santykių žinias, kad suvoktumėte, kas iš tikro vyksta poroje, kokia yra vyro ir moters santykių dinamika, poreikiai, psichikos skirtumai ir tt. Be šių žinių ir atkaklaus darbo ir toliau liksite ten kur esate arba situacija tik blogės.

Šiek tiek teorijos apie tai ką parašei ateičiai:

  • Niekada nieko nedaryk už vyrą jei jis to neprašo. Parašydama už jį diplomą padarei meškos paslaugą savo santykiams. Pirma tu bandei pakeisti vyrą, kad jis būtų kažkas geriau ir daugiau. Antra – ėmeisi iniciatyvos, kas vyrą automatiškai pastato į pasyvaus dalyvio vietą ir iškreipia santykių dinamiką. Trečia – tai buvo jo asmeninė erdvė kurios ribas pažeidei ir užsidirbai didelį jo nepasitenkinimą. Dėkingumo už tai iš jo nesulauksi, nes diplomą parašei dėl saves ir savo noro, kad jis baigtų mokslus, o ne dėl jo ir taip nepaisei jo pačio norų ir poreikių.
  • Išdavystė santykiuose nėra vien tik mylėjimasis su kitu. Šiltas, atviras, romantiškas bendravimas su kitu vyru jau yra išdavystė ir smūgis santykiams.
  • Moters slapukavimas iššsaukia vyro netaktišką elgesį. Tavo atveju vyras taip pat įdėjo savo įnašą nesuteikdamas tau pakankamai dėmesio ir nesirūpindamas taip, kaip tau reikėjo. Įsisukote į užburtą ratą ir tam, kad iš jo išeitumėte ir išlaikytumėte gyvus santykius teks labai norėti ir labai pasistengti.
  • Pradėk pati studijuoti santykių žinias. Su šituo ar su kitu vyru tau to prireiks, nes tau pačiai trūksta supratimo kas vyksta santykiuose, kas juos augina, o kas – skandina.

Pagarbiai,

Silvija ir Šarūnas Mažuoliai

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *