Santykių ABC

Vaikinas rodo nepagarbą

image_pdfimage_print

Laba diena. Turiu vaikiną. Draugaujame penkis mėnesius. Na pradžia kaip visuomet, viskas gerai, viskas puiku. O paskui viskas tapo labai keistai… Kur nors nueiti, prasiblaškyti ( Man nereikia tų kavinių ar kažka panašaus, netgi paprastas pasivaikčšiojimas vakare po miestu yra malonumas) iniciatyvos imu aš. Kai pasakau jam pastabą ramu balsu, tikrai nenorėdama jo įžeisti ar kažką panašaus pradėjau girdėti vieną ir ta patį atsakymą: „Tau vis kažkas nepatinka, tau vis kažkas ne taip“. Laikui bėgant keletą kartų buvau neiškentusi ir pati pakėlusi balsą. Tada pykdavomės labai. Jau kelis kartus bandžiau pati imtis iniciatyvos ir pakalbėti dėl mūsų santykių. Atsakymą sulaukdavau gan piktoką ir neigiamą: ,, Viskas čia gerai. Čia tik tau pastoviai kažkas nepatinka, kažkas ne taip. Tau net žodžio negalima pasakyti. Reiškias aš turiu tylėti šalia tavęs“. Aš jam tylėti jokiu būdu nesakau. Tiesa yra tame, man negalima nervuotis. Turiu mažą kalbos defekta, mikčioju. Ir šiuo metu einu gydymą. Dėl tų visų pykčių, neramumų pradėjau gerti raminamuosius, nes gydymas jau eina ant šunio uodegos. Kadangi esu labai jautri ir save nuraminti yra sunku išties. Būna tokių atveju kai pasako kažką arba pvz: laukiau jo namuose ir jau pusantros valandos kaip jo nėra. Rašydama jam kur jis yra atsakymo nesulaukdavau. Ir mintys geros tikrai neateina į galvą. Kai grįžo jo paklausiau, kodėl neatsakei man. Sako: ai, aš girdėjau, bet neatsakinėjau. O tai ką man galvot?… Pati stengiuosi ir ta vakarienė visada karšta garuoja ant plytos, nevalgau kol jis negrįžta, kalbu su juo, kaip diena kaip tas ar viskas gerai ir panašiai. Buvau jam užsiminusi apie gėles, apėjusi ratu ne tiesiai šviesiai. Tiesiai šviesiai buvo pasakyta, kad neturi pinigų. Ir dar keistas dalykas tas, jog kai aš su juo bandau kalbėti jis manęs negirdi, bet kai jo dėdė su juo darbe pasikalba tada kažkodėl jis supranta. Vis apie galvoju, gal kažką aš darau ne taip, ar vis gi mūsų metų skirtumas daro įtaką. (Man 18m.  jam 28m.. Bet gaunasi, jog santykiai rūpi man ir pastoviai kažką darau, kad tik būtų viskas gerai, bet iš jo to mažai matau. Netgi nesijaučiu kaip sako rusai: ,, kak za kaminaj stinoj“. Gal drįsčiau pasakyti, kad man 28metai, ne jam. Norėčiau visgi suprasti, gal aš kažką ne taip darau? Ir kaip man elgtis? Su pagarba, Inga

 

Labas Inga,

Pirma paprastai ir be išvedžiojimų – tavo vaikinas negerbia tavęs ir santykių. Panašu, kad jis nepasiruošęs, o gal ir niekada nebus, santykiams ir partnerystei. Kadangi aiški tik tavo pasakojimo dalis, nenoriu daug rašyti apie vaikiną tik iš to ką pasakei. Tačiau iš tavo perspektyvos matyti, kad tavęs tokie santykiai toli grąžu netenkina. Visas jų krūvis ant tavo pečių, o vyras mėgaujasi privilegijomis turėti moterį. Ar nori ir toliau taip, spręsti tik tau.

Visgi jei parašei, vadinasi nori išbandyti viską, ką gali. Taigi visų pirma – atsipalaiduok ir dėk mažiau pastangų dėl jo bei pradėk pasirūpinti savimi. Turi pakankamai problemų su sveikata, taigi prižiūrėk save ir stebėk kaip pakryps santykių dinamika. Nenustebk, jei sulauksi galybės priekaištų iš jo pusės. Gal būt kaip tik tai padės tau iki galo apsispręsti ar šis žmogus yra tas, su kuriuo nori kurti tolimesnius santykius. Antra – toliau reikšk savo norus ir pageidavimus ir stebėk kas iš to išeina. Jei jis ignoruoja ar suranda pasiteisinimus didžiajai daugumai ir vėl tavo valia ar tave tenkina tokia situacija.

Vienas svarbus faktas – jei jo elgesys tave žemina, kuo ilgiau leisi, kad taip būtų, tuo sunkiau bus ne tik išeiti iš santykių bet ir išėjus susikurti gerenius su tave vertinančiu žmogumi. Tu nesąmoningai priprasi prie tokio elgesio ir nejučia patikėsi, kad kitaip ir negali būti. Jūs vos penki mėnesiai kartu ir pradėjo kilti rimtos problemos, o tu išvardinai ne vieną punktą, kur jis tavęs netenkina kaip vyras. Kitas momentas – žmogus nesikeičia, bent jau labai greitai ir labai stipriai, tad tai, ką turi su juo yra maždaug tai, ką ir gali turėti.

 

Pagarbiai,

Šarūnas ir Vaiga

 

P.S.: mes dirbam su energetinės psichologijos technikomis (EFT, TAT), kurios gali padėti dėl mikčiojimo ir atsipalaidavimo. Daugiau apie tai gali pasiskaityti epsichologija.lt

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *