Santykių ABC

Vaikinas nesiperša ir nenori vaikų. Ar mums pakeliui?…

image_pdfimage_print

Laba diena,

Noriu labai Jūsų didelės pagalbos. Man yra 25m, draugui 26m. Su vaikinu draugauju jau 9 metai, iš jų 4 metus gyvename kartu. Žinoma aš, kaip mergina, jau noriu ir vestuvių, be proto noriu vaikelio, bet kalbant apie tai su vaikinu, gaunu jo atsakymą, kad jam gerai taip kaip yra. Sako jeigu žmogų myli, tai koks skirtumas ar gyventi susimetus ar santuokoj. Jis apie santuoką ir vaikus sako kad be 30m kaip ir nenori, bet aš pas ji klausiau ką tas 30metis pakeis, jis nieko neatsakė. Buvome išsiskyrę pusmečiui, bet vėl susitaikėme. Atsitiko taip kad aš pastojau. Žinodama kad jis nenori vaiku, stengiausi kuo ilgiau jam nieko nesakyti, bet susikaupusi pasakiau kad laukiuosi ir prasidėjo isterijos, kad jis to vaiko nenori, kad neturim pagrindo po kojomis, kad jo vaikas negyvens nuomojame bute, kad jo vaikas turės savo kambarį ir t.t. Jo prašymas buvo, kad pasidaryčiau išvalymą. Ta savaitė man buvo kančia, nes aš to vaiko labai norėjau. Aš jam sakiau, kad užsiauginsime vaikelį, kad viskas bus gerai. Nusprendžiau, kad gimdysiu vaikelį ir jam tai pasakiau. Visą savaitę pykomės, verkėm abu, kad aš noriu, jis ne. Ir lygiai po savaitės man įvyko persileidimas. Važiuodama jau iš ligoninės aš jam paskambinau ir pasakiau, kad įvyko persileidimas tai jo balse buvo džiaugsmas. Dabar nori butui imti paskolą, bet žinau, kad bus taip, kad pradėsiu kalbėti, kad noriu vaiko tai jis sakys kad reikia pirma gražinti paskolą ir vaikui dar ne laikas. Atvirai pasakysiu galvojau, kad viskas susitvarkys, kad viskas bus gerai, bet problema yra tai kad aš nesugebu jam pasakyti, kad jo kaip ir nekenčiu, kad per jį praradau vaiką o tuo labiau atleisti. Jis klausia ar ji myliu, tiesiog negaliu pasakyti ne, pasakau kad taip. Jis sako kad mane be proto myli, bet man pačiai kyla klausimas, kaip ramiai pasikalbeti ir nuspręsti ar mums verta toliau būti kartu? Kaip pasakyti, kad vaiko noriu dabar, o ne 30ies metų. Jis žino kad manęs netenkina gyvent susimetus, kad noriu vaiko ir.t.t. Kodėl per tiek metu jis man nesugeba pasipiršti? Kodėl jis taip nenori vaiko? Mano viduje labai didelė painiava ir tikrai nežinau kaip elgtis toliau, ar man su juo verta būti toliau? Labai laukiu Jūsu patarimo. Ačiū

Labas,

Yra atvejų kai žmonės sueina į porą, nueina net iki santuokos, tačiau iki galo neišsiaiškina vienas kito norų ir planų. Nesutaria kas kiek vaikų norės ir ar iš viso norės, kaip mato savo ateitį, ko nori iš santykių ir partnerio. Tokie neišaiškinti klausimai palaipsniui iškyla ir jei nesutapimas didelis – gali išskirti porą arba pasmerkti skausmingam gyvenimui atsisakant sau svarbių norų. Tiesa ta, kad kiekvienas turi teisę į savo norus ir poreikius – ties tu tiek tavo draugas. Jei tie norai nesutampa, skyrybos ir kito žmogaus ieškojimas gali būti vienintelė išeitis. Kadangi jauti, jog nepatenkinti tavo norai kelia tau didelį skausmą, pats laikas daryti sprendimus. Su laiku nuoskaudos tik didės ir gali ateiti diena, kai net gavusi iš savo draugo tai, ko nori, nebegalėsi to priimti. Pykčio ir nuoskaudų bus paprasčiausiai per daug. Draugas turi savo planus ir savo norus kurie akivaizdžiai nesutampa su taviškiais tad ne veltui pradėjai kelti klausimus, ar jums pakeliui. Šitai visgi teks išsiaiškinti tarpusavyje, greičiausiai ne per vieną pokalbį, nes visgi ilgas laikas, praleistas kartu, suartina ir sukelia prisirišimą vienas prie kito. Atsakymai į tavo klausimus, kodėl jis nedaro to, ko nedaro – labai paprasti. Jis to nenori daryti, jam gerai kaip yra, tu vis tiek esi šalia nepaisant to, kad jis netenkina tavo norų, taigi ką jam prarasti? Greičiausiai niekada nesudarei jam sąlygų rinktis tarp tavęs ir santuokos bei vaikų, taigi jis turi taip, kaip jam tinka. Pirštis vyrai neskuba, kadangi santuoka jiems turi kiek kitokia reikšmę nei moteriai. Moteriai santuoka reiškia saugumą ir užtikrintumą, o vyrui – įsipareigojimus ir pareigas, kurių jie dažnai neskuba prisiimti, jaučiasi nepasiruošę ir tt. Vaiko jis gali tiesiog nenorėti ir čia judu atsitrenkėte į stiprius bet priešingus vienas kito norus.

Prieš pradėdama pokalbį visų pirma susideliok savyje visus taškus ant i ko tu nori ir be ko negalėsi būti laiminga santykiuose. Jo norai ir požiūris yra jo, tau svarbu surasti savuosius ir nesileisti įkalbama mąstyti ar jaustis kitaip. Pasikalbėk apie tai su gera drauge ar kitu artimu žmogumi, kad iki galo išgirstum save ir labai gerai suvoktum ko tu nori ir kas tavęs netenkina. Vyro logiški paaiškinimai gali kuriam laikui pakeisti moters nuomonę, tačiau laimingesne ji netampa. Stebėk kaip jautiesi ir tavo pagrindinis ir stipriausias argumentas, kad taip, kaip yra dabar tau tai netinka ir tu jautiesi blogai. Jis turi labai aiškiai ir tiksliai žinoti ko tau reikia, ko nori ir be ko toliau būti santykiuose negali. Gali būti, kad manai, kad jis tai žino, bet vyras suvokia kiek kitaip nei moteris. Pagal vyrą, jei tu esi su juo, vadinasi viskas gerai ir tavo kalbos ar ašaros nereiškia didelės problemos nes jei būtų blogai – išeitum. Vyras pasielgtų kaip tik taip. Kai moteris savyje padaro tvirtus sprendimus, vyras pajaučia tą vidinį tvirtumą ir pokalbis vystosi visai kitaip nei su neapsisprendusia ir pasimetusia moterimi – sklandžiau ir efektyviau. Gali būti, kad jis pirmus kartus nenorės eiti į kalbas ir tokiu atveju tau gali tekti imtis griežtesnių priemonių, t.y. kuriam laikui atsitraukti nuo jo į kitą kambarį ar pagyventi pas draugę, tėvus ir tt. Vyras labai greitai reaguoja į moters atsitraukimą ir supranta, jog problema tikrai yra ir didelė. Svarbiausia, kas jis iki šito žingsnio būtų girdėjęs iš tavęs, kad reikia pasikalbėti ir kad tau yra blogai.

Ar nuspręsite būti kartu ar ne, priklausys nuo to, kokių išvadų prieisite, kiek savo planus bus nusiteikęs keisti tavo draugas ir ką judviems pavyks sutarti. Svarbiausia, kad jis žinotų tavo poreikius, suprastų, kad jų nepatenkinimas reiškia, kad tu išeisi, nes taip tau netinka ir būtų laisvas rinktis, ar gali juos patenkinti ar visgi renkasi išsiskirti. Neverta būti kartu, jei kažkuris iš poros kentės bei kaups nuoskaudas. Į laimingą šeimyninį gyvenimą tai neveda.

Tavo neapykanta draugui dėl prarasto vaiko taip pat stipriai atsilieps santykiams ir jau atsiliepia. Šitą nuoskaudą būtų gerai pradėti valyti. Jei esi tikinti, gali stipriai padėti nuoširdžios maldos su prašymu padėti tau paleisti ir atleisti. Išsikalbėjimai draugėms gali šiek tiek apmažinti nuoskaudą. Gali atvažiuoti pas mus, galime stipriai padėti nuimti didelį gabalą, o gal net ir visą skausmą energetinės psichologijos technikomis. Atleisti labai svarbu todėl, kad nešiojamas pyktis graužia tave pačią ir gali atsiliepti tiek santykiams tiek sveikatai. Apie atleidimą daug nerašysiu, dėl to geriau kreipkis asmeniškai, nes tai atskira tema.

Meilė yra sugebėjimas aukotis dėl kito žmogaus, visapusiška tarnystė kitam. Moteris paprastai šitai daro natūraliai, jei tai įgimta ir stengtis dar labiau yra pavojinga. Vyras, tuo tarpu, labiau linkęs kalbėti apie meilę, mėgautis ja, tačiau neskuba parodyti tai veiksmais. Moterys klauso žodžių ir tiki jais. Žodis meilė joms kaip burtažodis, kurį užtenka tik ištarti ir moteris eis iš paskos nepaisant to, kad jos laimė akivaizdžiai kenčia. Tavo draugas gali nuoširdžiai mylėti tave, jausti labai šiltus jausmus tau, tačiau tai jo šilti jausmai kurie daro jį laimingu, tačiau ne tave. Stebėk šitas vietas, kad neduotum pliuso santykiams dėl to, jog jis sakosi tave mylįs. Jei partneriai negali patenkinti vienas kito poreikių, jų norai ir planai kardinaliai skiriasi, nesvarbu kas kam ką jaučia, nuoskaudų ir nepasitenkinimo išvengti nepavyks.

Kreipkis asmeniškai, jei pokalbis su draugu neduos norimų rezultatų ir nežinosi ką daryti toliau. Svarbu neatidelioti pokalbio ir sprendimų priėmimo, kadangi tik atidėsi ir taip užsitęsusią krizę bei kuo toliau, tuo sunkiau bus ramiai kalbėtis ir racionaliai mąstyti.

Pagarbiai,

Silvija ir Šarūnas Mažuoliai

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *