Santykių ABC

Ar tokie sunkumai yra adekvati kaina už santykių šilumą ir saugumą?

image_pdfimage_print

Klausimas – ar įmanoma? O dabar šiek tiek platesnis kontekstas. Esame abu brandūs žmonės, bendraujame jau beveik dvejus metus, tačiau tie dveji metai kupini tokių audrų… Kai susipažinome, iš karto pamačiau, kad esame skirtingų planetų gyventojai – pagal tautinę kilmę, šeimą, aplinką, išsilavinimą, požiūrius, pasaulėžiūrą ir t.t. Nežiūrint to, abu vis tiek palaikėme santykį, pradžioje fizinį, bet netrukus jis išaugo į prieraišumą ir net meilę. Tik ar ta meilė turi realų pagrindą? Aš į tą santykį projektuoju pagrindinį savo poreikį būti reikalinga, apkabinta ir priglausta. Kai to sulaukiu, atrodo visa kita – įveikiama. Tačiau… leisdami laiką kartu mes visiškai neturime apie ką kalbėti, nes man įdomu kas vyksta pasaulyje, mano brangiam žmogui – tai, kas jo kieme; man smagu už besikeičiančią Lietuvą, mano brangus žmogus – aršus sovietų sąjungos advokatas; man rūpi socialinė atsakomybė, aplinkosauga, švietimas, mano draugui svarbiausia, kad jam gerai; aš renkuosi matyti teigiamą gyvenimo pusę, mano draugas visur mato apgavikus, šarlatanus ir idiotus; aš lankiausi pas psichologą, mano draugas mano, kad pas juos lankosi tik psichiniai ligoniai ir jiems dar niekas nepadėjo… Galėčiau vertinti be galo. Buvom išsiskyrę jau net nesuskaičiuoju kiek kartų, bet kaskart sugrįždavom, nes kažkas labai traukia. Klausimas – ar tikrai visi šitie beprotiški sunkumai yra adekvati kaina už šilumą ir saugumą santykiuose?

 

Labas,

Klausimą, kurį uždavei, norisi užduoti tau pačiai – ar tau tai adekvati kaina? Ar tai santykiai, kokių nori ir kuriuose jautiesi gerai? Ar tavo poreikiai juose yra patenkinami? Ar su savo draugu jautiesi geriau nei viena? Vienas iš esminių laimingų santykių indikatorių – žmogus, būdamas santykiuose, pradeda pats save mėgti, pats sau patikti labiau nei būdamas vienas. Jei santykiai tempia žmogų žemyn, jis pradeda po truputį nemėgti savęs, apie save galvoja prasčiau nei iki santykių, jaučiasi mažiau laimingas – tokie santykiai niekur neveda. Tai nereiškia, kad santykiuose nebūna problemų, audrų, konfliktų, krūvos nesusipratimų ir neigiamų emocijų. Tai reiškia, kad nepaisant viso šito, juose vistiek geriau negu be jų.

Panašu, kad klausime atsakei ir į tai, kas iš tikro traukia tave prie dabartinio draugo – poreikis būti reikalingai, apkabintai, priglaustai. Šis poreikis labai stiprus, turbūt nereikia to nei sakyti. Kiek suprantam, tai yra praktiškai vienintelė priežastis dėl kurios esi dabartiniuose santykiuose. Ar visgi galėtum pasakyti, kad be viso to jautiesi bent jau kažkiek išklausyta, jauti jo palaikymą, meilę, dėmesį tau, švelnumą, pagarbą tam ką darai, ką jauti, ką galvoji? Kad esminiai tavo poreikiai santykiuose visgi patenkinti, tu jį gerbi kaip vyrą, jautiesi šalia saugi ir rami, norėtum tokio partnerio šalia savęs visą gyvenimą? Jei visgi atsakymas taip –  problema slypi nesugebėjime priimti vienas kito požiūrių, nuomonių, idėjų, toleruoti skirtingą artimo žmogaus pasaulėžiūrą ir tuo pačiu neatsisakyti savosios. Žinoma, didelė dovana, kai artimas žmogus turi tokį patį ar bent jau labai panašų požiūrį į pasaulį – tai stipriai palengvina bendravimą. Tiesa ir tai, kad per daug skirtingi požiūriai gali būti pagrindine priežastimi, trukdančia žmonėms kurti kartu bendrą ateitį. Didžiausios problemos prasideda, kai skirtingos nuomonės tampa konfliktų priežastimis, kito nuomonė smerkiama ir žeminama, yra didelis noras pakeisti vienas kito nuomonę taip, kad kitas mąstytų bent kiek panašiau ir su juo būtų patogiau bendrauti. Bet koks bandymas kažką padaryti su kito nuomone išskyrus toleranciją jai veda į konfliktą ir nepasitenkinimą vienas kitu. Tavo draugo mąstymas gali pasikeisti, bet nebūtinai tavo naudai ir tikrai ne tavo pastangų dėka, kaip ir tavo mąstymas nepasikeis dėl jo bandymų įrodyti savo. Kaip rašai, esate iš skirtingų pasaulių. Klausimas, ar tave tai tenkina, ar ne?

Santykiuose būna situacijų (ir gana dažnai), kai sprendimo nėra. Situacija, kurią turite yra tokia, kokia yra ir iš esmės jos nepakeisite. Jei nuspręstum pasilikti su juo – teks susitaikyti su skirtingu požiūriu ir mokytis priimti vienas kito pasaulėžiūrą. Ne gana to, jei dar neturi, teks susirasti žmonių už santykių ribų, su kuriais galėtum pasikalbėti apie tave dominančius dalykus, pasidalinti informacija, naujienomis, padiskutuoti. Antra pusė niekada nebus tas žmogus, kuris patenkina visus poreikius nuo meilės ir švelnumo iki diskusijų dominančiom temom. Visgi gerai padiskutuoti gali tekti kita tema – kaip užkasti karo kirvį ir iškelti baltą vėliavą skirtingų nuomonių karui. Kaip išmokti nemenkinti vienas kito požiūrio į gyvenimą ir laisvai, nesmerkiančiai ir nebandant įpiršti išsakyti savo nuomonę. Sekanti tema pokalbiui – kokie jausmai kyla tau kai jis išsako savo nuomonę. Viena iš priežasčių nepriimti kito požiūrio – principų reikalas ir noras, kad kiti galvotų taip pat, kaip męs. Kita priežastis – jo požiūris mus gąsdina, neramina, skaudina. Jei jo nuomonė yra, kad pas psichologą vaikšto tik idiotai, tave tai turėtų stipriai žeisti. Greičiausiai esmė net ne jo nuomonėje, o tame, kaip jis ją pateikia ir kaip dėl to jautiesi tu. Jei jis palaikytų tavo pasirinkimą, galbūt mažai ir rūpėtų, kad jis galvoja, jog psichologas nepadeda. Jei jis išklausytų tavo pasakojimų tau rūpima tema nekritikuodamas, koks skirtumas, kad jis turi kitą nuomonę ir kitas rūpimas temas. Jei tu išklausytum jo nebandydama perkalbėti ar įrodyti, kad yra kitaip, gal ir jam po truputį atslūgtų noras įrodinėti savo. Tiesiausias kelias sukelti konfliktą lygioje vietoje – bandyti įrodyti, kad kitas neteisus. Galima padiskutuoti, išsakyti skirtingas nuomones ir tuo pačiu likti draugias, bet nedaug žmonių gali tai daryti nesusipykdami. Dauguma savo nuomonę ir požiūrį laiko labai svarbiais ir reikšmingais ir bet kokia kita nuomonė kelia norą pulti arba gintis. Padaryk eksperimentą – kai sekantį kartą girdėsi iš jo tai, kas tau nepatiks ar su kuo nesutiksi (jei tai, žinoma, neužgauna tiesiogiai tavęs ir yra tik kitokia nuomonė ir kitoks požiūris nei tavo), tiesiog išklausyk, gal būt paklausinėk jo daugiau ta tema, leisk jam laisvai kalbėti nebandydama perkalbėti ar iš karto išsakinėti savo. Jis – iš kito pasaulio, turi puikią galimybę patyrinėti ateivį iš kitos planetos, pažiūrėti kuo jis gyvena, ką galvoja ir tuo pačiu gali jį mylėti tokį, koks yra. Tai nebūtinai pavyks, nebūtinai bus lengva ir nebūtinai judviejų santykių problema yra kaip tik čia, tačiau neturi ko prarasti.

Turėk omenyje, kad jei jo charakteris yra aršiai ginti savo nuomonę, jis ją ir gins. Problema, jei jis priešu, nuo kurio gina savo nuomonę, pasirenka tave.Jei tu irgi linkusi ginti savąją, tuomet ir kyla konfliktai. Du žmonės, kurie turėtų būti partneriais, stoja į priešingas barikadų puses. Jei judviem pavyktų sutarti, kad nesutariate ir niekada nesutarsit, rasti, kas iš tikro jus sieja, santykius ir meilę pastatyti aukščiau principų ir savų tiesų, po truputį turėtumėte galimybę sukurti tenkinančius santykius būdami mylinčiais partneriais. Jei viskas, kas jus sieja, tai konfliktai bei fizinio kontakto ir švelnumo poreikis, tuomet greičiausiai taip ir šokinėsite pirmyn atgal, kol nenusibos ir nepadarysite galutinio sprendimo viską baigti visam laikui.

Kokie gali būti „pagrindai meilei“:

  • Rūpestis vienas kitu ir vienas kito palaikymas
  • Bendri planai ir svajonės, bendri išsikelti tikslai, ateities vizija
  • Bendri pomėgiai, abiems patinkantys būdai leisti laisvalaikį
  • Vienas kito poreikių patenkinimas – švelnumo, palaikymo, išklausymo, pagarbos
  • Vienas kito supratimas ir priėmimas tokiais, kokie yra

Gali būti, kad rasi kažką, kas nepaminėta ar paminėta ne visai tiksliai. Deja, kartais tenka atsisveikinti su mylimu žmogumi, kuris suteikia šį tą, tačiau toli gražu ne viską, ko reikėtu tenkinantiems santykiams, kad sutiktį tą, su kuriuo bus galima kurti santykius, dėl kurių didesnių klausimų nekils.

Sekmės!

Pagarbiai,

Silvija ir Šarūnas Mažuoliai

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *