Santykių ABC

Ar tęsti bendravimą su vyru?

image_pdfimage_print

Prieš metus laiko susipažinau su vyru. Kadangi esame skirtingose šalyse, tai bendravome telefonu. Abu esame jau brandaus amžiaus,  patyrę gyvenimo nesėkmes ir skyrybas.  Paprastas draugiškas bendravimas  išsirutuliojo i  šiltesnį ir artimesnį, nors vienas kitam nieko nežadėjome. Nusprendėme susitikt ir tada viską spręst, kokie bus tolesni mūsų santykiai. Susitikimas buvo šiltas, bendravome taip pat laisvai kaip ir prieš tai. Praleidome kelias nuostabias dienas, abiems buvo gera, jaučiausi taip lyg ji pažinčiau labai senai, kad sutikau savo žmogų. Nusprendėme kad būsime kartu, pakviečiau susipažinti su savo vaikais. Atrodė kad viskas yra gerai tarp mūsų. Nors jam teko vėl išvažiuoti, priežastis – nesutvarkyti reikalai. Bendravome toliau, tarėmės kad atvyksiu po keliu mėnesių pas jį, kai ten įsikurs, pavasarį žadėjo grįžti į Lietuvą. Iš pradžių buvo vienam mieste, bet ten nepasisekus įsikurti, išvyko į kitą miestą. Tada pajutau,  kad kažkas ne taip yra mūsų bendravime. Nors bendravome toliau, bet jis buvo dar retesnis. Paklausiau gal jis apsigalvojo dėl mūsų, kad išvykus jam viskas kitaip atrodo ir viską nori nutraukti. Atsakė kad viskas baigta, daugiau jokio paaiškinimo, užsitvėrė tylos siena. Po kelių dienų sužinojau, kad jis kelias savaites gyvena su kita, su kuria bendravo 2 metus ir apie ją nieko nežinojau. Jaučiausi įskaudinta dėl tokio jo elgesio ir tikėjausi sulaukti paaiškinimo, kad suprasčiau kodėl taip pasielgė, bet jo nesulaukiau. Į mano skambučius ir sms nereagavo. Po savaitės vis dėlto pasakė kad jai nieko nejaučia ir apsigyvena kitur. Kodėl taip pasielgė taip nieko ir nepaaiškino.  Sakė, kad jis liks vienas, nes taip nori, jam to reikia šiuo metu, kad netiki meile ir jos nenori.  Apie mano jausmus jam taip pat nenorėjo nieko girdėti. Tai, ką kalbėjom, planavom  per susitikimą, viskas buvo tiesa, bet dabar nieko nebus tarp mūsų.  Jei jis norės, tai parvykęs susiras mane. Tik paklausus, kad gal jo tokį elgesį lėmė tai, kad jis nebuvo tikras dėl mano požiūrio į mūsų santykių, atsakė, kad galvojo jog man tai kaip nuotykis,  atsakė „ gal“. Pokalbio pradžioje buvo jaučiama įtampa, lyg atšiaurumas mano atžvilgiu, tik vėliau pasidarė lengviau kalbėt, pasijautė laisvumas iš jo pusės, pats pasakė kad galiu parašyti ir paskambinti jam, lyg ir reikėtų jam to.
Kyla daug klausimų, į kuriuos nerandu atsakymo, nes jis uždaras žmogus, sunkiai sekasi kalbėti apie jausmus ir poelgius.  Nežinau kas lėmė tokį jo elgesį, kaip tai paaiškinti ir ką daryti toliau. Jausmas toks lyg ne jis būtų mane įskaudinęs, o aš kažką padariusi ne taip, jį įskaudinus. Lyg ir reikalinga jam būčiau, bet tuo pačiu ir nenori nieko. Kaip ir nesinori  nutraukti bendravimo su juo, norisi duoti dar viena šansą nepaisant to kas nutiko,  bet nesinori  elgtis taip, kad manytų kad aš be jo negaliu gyventi ir galiu viską atleisti, kad ir ką jis darytų.  O gal neverta nieko bandyt, gal nutraukt viską ir neskaudint nei jo nei savęs? Gal jis iš tų kurie visą gyvenimą nežino ko nori, arba aš dėl nemažai praleistų metų vienatvėj nebemoku suprast žmonių, per daug juo pasitikiu iš didelio noro rast savą žmogų, nors net ir dabar atrodo kad tai mano žmogus.  Ką daryti  ir kaip elgtis?

 

Sveiki,

Jūsų pamąstymai yra teisinga linkme. Nėra tikslinga išlepinti vyrą dėmesiu ir jis puikiai atsakė apie dabartinę savo situaciją – jei norės, grįžęs į Lietuvą susiras Jus pats. Ar duosite tuomet jam dar vieną šansą, spręsti Jums. Kaip minėjote, pakankamai esate mačiusi gyvenime ir neleisite taip lengvai savęs skaudinti, jaučiate kuomet kažkas yra ne taip. Sekite tuos „kažkas ne taip“ signalus. Su savu žmogumi „ne taip“ jausmą gali kelti asmeninės baimės, nenoras eiti į artimus santykius ir tt., bet ne kito žmogaus elgesys.

Gyvenimo patirtis vieniems suteikia išminties, o kitiems – kompleksus, baimes, nepasitikėjimą žmonėmis bei santykiais ir tt. Tegul šis vyras pats susivokia savyje ir pats susiranda Jus tolimesniam bendravimui. Jei Jūs viena inicijuosite bendravimą galite patekti į savo pačios paspęstus spąstus – vyras atsipalaiduos ir neskubės rodyti Jums dėmesio, o Jūs, daug galvodama apie jį, po truputį prisirišite ir tikrai pradėsite jausti, jog be jo negalite. Neskubėkite prisirišti prie žmogaus, kuris nėra tikras dėl Jūsų ir santykių su Jumis, kad ir koks savas bei artimas jis Jums atrodytų. Manau gyvenime esate sutikusi ne vieną žmogų, tiek vyrą tiek moterį, su kuriuo buvo toks jausmas, tarsi esate pažįstami visą gyvenimą nors tik ką susipažinote. Vargu ar daug tokių žmonių tapo labai artimais draugais ar draugėmis nepaisant neįprastai šilto jausmo. Jausmas, kad žmogų pažįstame visą gyvenimą, nereiškia, kad su juo bus galima kurti tvirtus bei artimus santykius. Faktas vis tiek lieka tas, kad susipažinote pakankamai nesenai, matėtės nedaug, apie jį nežinojote net tokių detalių kaip kad jis turi kitą moterį su kuria bandė kurti santykius nors jau buvote sutarę, kad būsite kartu. Gražus šiltas jausmas nereiškia, kad Jūs bent kiek ar pakankamai pažįstate tą žmogų.

Jums pačiai teks atsakyti sau į klausimą, ką daryti toliau. Stebėkite kaip jaučiatės ir jei bendravimas su juo Jums tekia daugiau skausmo nei malonumo, kelia abejonių, jaučiatės neadekvačiai, mažiau patinkate pati sau, tampate jam globėja  – atsargiai. Moters vaizduotė gali būti pakankamai laki ir greitai pripiešti norimą santykių vaizdą prie žmogaus, kuris tik panašus į tą, su kuriuo būtų galimą turėti kažką gražaus, bet iš tikro nėra tam tinkamas. Mažiau dėmesio skirkite jam ir daugiau sau – ką sako Jūsų intuicija, kaip jaučiatės šituose santykiuose, kokius pavojaus signalus matote, nors nenorite jų matyti? Ko Jūs pati norite iš santykių, iš artimo žmogaus ir ar jaučiate, kad šis vyras, toks, koks yra dabar, gali Jums tai suteikti? Duokite antrą šansą, jei norite, tačiau jis pats turi ateiti pas Jus ir tą šansą pasiimti, o ne Jūs brukti jį vyrui per prievartą. Tuo tarpu ramiai bendraukite ir su kitais vyrais, užmezginėkite pažintis  bent jau tam, kad šis vyras netaptų vieninteliu apie kurį sukasi visos Jūsų mintys ir tik didina Jūsų prisirišimą prie jo.

Sėkmės Jums.

Pagarbiai,

Silvija ir Šarūnas Mažuoliai

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *