Santykių ABC

Negaliu pasitikėti savo draugu

image_pdfimage_print

Laba diena,

Su draugu kartu esame 4 m ( kartu gyvename 2,5m  mums 30-32m.). Anksčiau visada nesupradavau, kodėl merginos taip paranojiškai pergyvena dėl to, kur ir su kuo yra jų antrosios pusės, stengiasi juos kontroliuoti ir t.t. Visada maniau, kad man taip nenutiks, ir as kitokia. Tačiau… nutiko. Kartą, visai atsitiktinai, aptikau draugo susirašinėjimus su merginomis apie tai, kad jis gyvena vienas, kad neturi merginos (nes jei turetu, tai joms nerašytu), net gi apie tai, kad jis troksta sekso su jomis, ir t.t. Jie keitėsi foto ir t.t. Mane ištiko šokas, atrodė žemė ima slysti iš po kojų. Tačiau kelias dienas sugebėjau nieko neprasitarti, susidelioti mintis, nusiraminti (kiek tai buvo įmanoma). Pokalbis su juo buvo ramus, ir trumpas. Jis pasakė man, kad aš esu ta, su kuria jis nori kurti šeimą, turėti vaikų ir t.t., o čia – nieko rimta, kvailystės, kad pats nežino, kodėl taip pasielgė (manau, kad žino, tik nesako). Klausiau, ko jam trūksta mūsų santykiuose. Jis pasake, kad nenusišnekėčiau, kad viskas gerai. Čia tik šiaip, neverti dėmesio susirašinejimai, flirtas… Man iš susirašinėjimų turinio nepasirodė jog tai tik nekalti susirašinėjimai ir flirtas.  Daugiau apie tai nekabėjom. Praėjo pusė metų, tačiau aš negaliu nusikratyti paranojiško jausmo, kad esu apgaudinėjama. Jei draugas sako, kad ilgiau užtruks darbe, aš prisigalvojų nebūtų (o gal ir esamų) dalykų. Nuolat galvoju, kad tai žmogus, gyvenantis dvigubą gyvenimą ir negaliu juo pasitikėti. Kiekvieną kartą kai jis kažkur uztrunka ar išeina, kyla noras patikrint (šiais technilogijų laikais tai nesudėtiga). Tačiau juk ne tokie turėtų būti poros santykiai.  Nežinau, kaip elgtis ir kaip pasiklabėti ar kalbėti su antra puse, jog jis pasakytų kad nutiko, kodėl taip pasielgė, ko truksta. Esu pasimetusi, ypač dėl paranijiško nepasitikėjimo antra puse.

 

Sveika,

Nenuostabu, kad taip jautiesi. Buvai išduota artimiausio žmogaus, o atsatyti pasitikėjimą ne taip lengva kaip norėtųsi. Tokioje situacijoje geriausia, kai abu partneriai stengiasi atstatyti santykius, tačiau panašu, kad tavo draugas net nežino, kad reikia kažką atstatynėti. Jei pradėsi su juo pokalbį, labai gali būti, kad sulauksi to pačio atsakymo kaip ir pirmą kartą ar net kaltinimų, ypač jei jis jaučia gėdą ar kaltę (o labai tikėtina, kad jaučia, tegul ir nepripažįstą tau ar net pats sau) dėl to, ką padarė. Jei nebandysi kalbėti, taip ir liksi nepasitikėjime, o santykių ant tokio pamato nepastatysite. Šiuo metu turi du kelius ir abu jie gali vesti santykių žlugimo link jei neatlaikysite jūsų porą ištikusio iššūkio. Bandyti kalbėti ir iškelti tave neraminančią temą visgi geresnis pasirinkimas jei nori, kad turėtumėte daugiau šansų kaip pora. Papasakok jam kaip jautiesi, kas neramina, kas skaudina. Leisk jam suprasti, kad judviejų santykiai yra krizėje, kas jam gali būti didelė naujiena. Kad santykiai būtų krizėje nebūtinai tai turi jausti abu parneriai, užtenka, kad vienas jų poroje jaustųsi blogai. Kalbėdama pasistenk neperkelti visos atsakomybės ir kaltės tik jam, nes taip nieko nepasieksi. Dabar tai jūsų abiejų kaip poros problema ir judu abu atsakingi dėti pastangas, kad ją susitvarkytumėte. Jei mėtysite atsakomybę ir kaltinimus vienas kitam, kaip pora po truputį žlugsite. Jei kentėsi viena, atitolsi nuo savo draugo ir taip pat žlugsite kaip pora. Neįmanoma pasakyti, kaip jis reaguos ir kur pakryps jūsų pokalbis, bet jei nori išpręsti šitą situaciją, tavo rankose yra kelti temą tol, kol pajusi, kad reikalai bent jau tvarkosi. Pasakyk jam, kad tavo noras yra pasitikėti juo ir kad darai tai geriausiai, kaip gali. Paprašyk jo pagalbos, kad padėtų tau jaustis ramesnei. Nebūtinai pokalbyje tai pavyks, tačiau parašau galimus variantus, kad turėtum iš ko rinktis. Labai galimas scenarijus, apie kurį jau užsiminiau – prispaustas jis pradės pykti ir priešintis, ypač jei jo bendravimas su kitomis moterimis tęsiasi toliau. Bet kokiu atveju, sveikų santykių tu jau neturi, tad nelabai turi ką ir prarasti. Patarčiau susitaikyti ir su mintimi, kad jo bendravimas su kitomis tikrai tęsiasi. Jei jis yra linkęs į tai, yra tikimybė, kad taip lengvai savo pomėgio neatsisakys. Tai nebūtinai reiškia, kad kažkas blogai judviejų santykiuose ar su  tavimi. Kai kurie vyrai (kartais ir moterys) didina savo savivertę ir reikšmingumą bendraudami su priešingos lyties žmonėmis ir gaudami jų dėmesį. Tokį elgesį iššaukia charakterio nebrandumas, mažas sąmoningumo lygis (žmogus daugiau vadovaujasi instinktais ir yra linkęs į egocentriškumą) ar giluminės žaizdos, kurias žmogus nesąmoningai bando užgydyti priešingos lyties atstovų dėmesiu. Bet kokiu atveju, tai žaloja poros santykius. Deja, taip besielgiantis žmogus turi pats padaryti išvadas ir pradėti su tuo tvarkytis, ieškoti atsakymų, kodėl taip elgiasi ir kokius trūkumus bando kompensuoti ar kokius troškimus įgyvendinti. Tu gali tik pageidauti, kad jis pradėtų dirbti su savimi ir palikti santykius, jei pajausi, kad jie tau teikia daugiau skausmo nei malonumo būti kartu. Nebūtina kelti ultimatumo – arba jis kalba ir padeda sutvarkyti esamą situaciją arba tu išeini – pradžiai užteks to, kad jis aiškiai pamatys ir pajus, kad tu su juo nelaiminga ir slysti pro pirštus. Ir vėl, neįmanoma prognozuoti ar jis stengsis tave susigrąžinti ar išeis savais keliais. Jei visgi atsitiks taip, kad pajusi, jog viskas ką gali padaryti, tai iškelti užtimatumą, būk visu 100% pasiruošusi padaryti, ką žadėjai (t.y, palikti santykius), kitaip jis pasijus ramus, kad tavo žodžiai nieko nereiškia.

Surašiau visus atvejus nuo geriausio (geranoriškas, parneriškas pokalbis vieniems ar su profesionalo pagalba) iki blogiausio (ultimatumas ir skyrybos) variantus. Kaip iš tikro viskas vystysis, pamatysi tik pajudinusi šią situaciją ir pradėjusi pokalbį.

Pagarbiai,

Silvija ir Šarūnas Mažuoliai

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *