Santykių ABC

Kaip sušvelninti ūmų draugo būdą?

image_pdfimage_print

Laba diena,
Draugaujame su vaikinu 5 metus iš jų kartu gyvename 4. Vaikinas vyresnis 12 metų, tačiau bendravimui tai neturi didesnės įtakos. Susiduriu su dviprasmiškais jausmais. Gyvenimas su juo atitinka mano lūkesčius – užsiimame bendrais hobiais, kartu leidžiame beveik visą laisvalaikį. Namuose didelių butinių problemų kaip ir neiškyla, tačiau gal dėl to kad gyvename tik dviese ir nesusiduriame su didesniais rūpesčiais (vaikai, finansai, tvarka ir t.t.). Iš esmės toks gyvenimas mane tenkina ir šį žmogų tikrai myliu. Myliu šio žmogaus daugumą savybių ir būdo bruožų. Manau jis taip pat mane stipriai myli…
Tačiau per eilę metų negaliu susitaikyti su draugo kategoriškumu, pavydumu ir emocijomis. Pirmiausia, nuo pat draugystės pradžios nesutarėme puikiai. Daug pykomės, sunkiai gludinom aštrius kampus. Mano charakteris draugiškas, mėgstu bendrauti, esu komunikabili ir aktyvi. Draugas ramesnis, nemėgsta kompanijų. Su mano draugais kartu nebuvome niekada susitikę, tų draugų kaip ir nebeliko. Tam ypač neteikiau dėmesio, nes manau kad draugai lieka bet kokiu atveju. Niekaip negaliu susitaikyti su draugo emocijomis. Pykstantis niekada nepavyksta išvystyti pokalbio, ar prieiti kompromiso. Tikrai bandžiau įvairiais būdais. Susipykus niekada pirmo žingsnio nežengia draugas. Pykčio metu išgirstu įvairiausių keiksmažodžių ar žeminančių žodžių į mano pusę. (Pvz patys lengviausi variantai: Ką tau dėmesio trūksta? Kas čia per bobiškas mąstymas?) tačiau šie žodžiai, atrodytų kaip ir nekalti, mane skaudina. Su metais tai aprimo, bet manau kad dėl to kad as pati nebesigilinu į problemas ar savyje iškylančius nepasitenkinimo jausmus. Buvau ir išėjusi iš namų, tačiau nesugebėjau ilgiau mėnesio išlaikyti tylos. Nei karto neišgirdau atsiprašymo, dažnai girdžiu kaltinimus ir ieškau kuo galiu būti kalta, bet nebeižvelgiu, o gal nebenoriu įžvelgti savo daromu klaidų. Norėčiau, kad draugas labiau pasistengtų dėl mūsų bendravimo kokybės, nes aš viena pati greit nebepatempsiu. Jaučiu kaip su kiekvienu kivirču dūžta mano širdis ir blėsta meilė. Nesijaučiu gerbiama, žinau kad pati užsileidau ant galvos, tačiau tikrai myliu šitą žmogų ir noriu keisti musų bendravimą. Nežinau nuo ko pradėti nes nesileidžiama į bet kokias kalbas… Susipykimo pavyzdžiai:
1. Aš sergu, stipriai. Draugas per mano kosulį nemiegojo naktimis. Tačiau per sirgimo laikotarpį tesulaikiau vieno arbatos puodelio. Kai draugas isipjovė į mano prieš tai sudaužyto puodelio šukę korios nepamačiau, prabilo, kad galėčiau ir pakelt savo užpakalį ir baigt apsimetinėt čia vergę Izaurą.
2. Esame Latviojoje, stebime varžybas. Ėjome pro pardavimo palapines, o ten dirbo mano pažystamas, su juo pasisveikinau, persimetėme keliais žodžiais. Apsidairiau, o draugo nė kvapo. Sekančias dvi dienas nė žodžio man. Tačiau po to atsileido kaip niekur nieko. Tačiau po kelių savaičių Lietuvoje, parduotuvėje, susitikau grupioką. Taip pat pasisveikinau, paklausėme vienas kito kaip sekasi. Tai draugo pastebėjimas buvo: „Kad labai populiari pasidarei“ ir nurūko namo. Savaitė be pokalbio, tik suraukta nosis.
Aš nebegaliu atsileisti, nes man skaudu, jog net po tiek metų jis manimi nepasitiki ir reiškia savo pavydą be tikslo.(Neištikimybių nebuvo, nors labai draugas įtarinėja…) Ir laiko laisvo būdo mergina vien dėl pasisveikinimo… Deja mano draugas nesupranta, kad man skaudu, o galbūt jam ir vienodai.
Susipažinę su situacija daugmaž gal susidarėte įspūdį. Iš tikrųjų laukiu patarimo ar įmanoma kažkiek sušvelninti tokio būdo žmogų, jau atrodė kad daugmaž pavyko, tačiau gavau vėl „spjūvį į veidą“. Laukiu patarimo, kaip prieiti prie šio žmogaus kad jis pats nenorėtų taip elgtis.

dėkui

Sveika,
Skaitant tavo istoriją mums taip pat iškilo dviprasmiški jausmai. Rašai, kad judu mylite vienas kitą tačiau jis tavęs negerbia, nesirūpina ir „…galbūt jam ir vienodai“, kad tave skaudina jo elgesys. Kai viskas daugiau mažiau gerai – gyvenimas tenkina, tačiau vos susiduriate su iššūkiais ir meilės kaip nebūta. Mylite vienas kitą (ar bent jau jis tave) tik tada, kai nereikia nieko per daug stengtis ir gyvenimas teka įprasta vaga. Bandom įsivaizduoti kokia būtų judviejų meilė iškilus rimtesniems iššūkiams(finansinė krizė, sunki liga, vaikai…). Žmonės labai neatsargiai naudoja žodį meilė, tačiau tai atskira tema, o dabar panagrinėkim tavo istoriją ir galimus sprendimo būdus.
Tavo draugas turi charakterio įdų, kurios nėra labai lengvai taisomos ir sprendžiamos. Ne gana to, tu turi labai nedaug įtakos jo charakterio formavimui. Iškarto rekomenduoju suvokti ir susitaikyti su vienu faktu – tavo draugas yra toks koks yra ir gali viso gyvenimo neužtekti, kad kas nors jo elgesyje ir požiūryje į santykius pasikeistų. Moterys neretai deda per daug pastangų iš patinkančio vyruko lipdydamos vyrą pagal savo norus ir dažniausiai (jei ne visada) stipriai nusivilia . Šiuo klausimu bent jau teoriškai viskas labai paprasta – arba imi žmogų su visais jo pliusais ir minusais arba ieškai kito žmogaus. Susitaikymas su esama situacija (jei yra gilus ir nuoširdus) atvers platesnį akiratį ir galėsi naujai įvertinti situaciją, atsakyti sau, ko tu nori iš santykių ir su kuo gali susitaikyti, o su kuo – ne. Sveika pradėjus judinti situaciją santykiuose pirma susidelioti taškus ant i savyje.
Keliaujam prie tavo klausimo ar galima kaip nors sušvelninti jo charakterį. Galima tik duoti jam galimybę rinktis arba kažką keičia arba atsisveikina su santykiais ir su tavimi. Žmogui labai dažnai reikia stipraus sukrėtimo, kad jis pradėtų daryti išvadas. Šiuo metu tavo draugas jaučiasi saugus elgtis taip, kaip nori, o kaip labai tokiomis sąlygomis jis skuba kažką savyje keisti, matai pati. Kai kalba eina apie drąstiškus ir kategoriškus santykių sprendimo būdus, jokiu būdu neturime galvoje antros pusės žeminimą, konfliktų kelimą, išsakymą visko, ką apie jį galvoji, koks jis blogas partneris ir tt. Nereikia net griežto tono. Veiksmai šiuo atveju pasakys daugiau nei žodžiai, ypač jei jis nelinkęs kalbėtis, tačiau pasakyti (ar parašyti, jei kalbėtis yra neįmanoma) savo sprendimą ir dėl ko jį priemei tokį, kokį priemei, būtų teisingas žingsnis. Ką jis su ta informacija darys jau yra jo reikalas. Deja, sunkiausias sprendimas, kurį teks padaryti, jei tikrai nori galimybės kažką pakeisti – susitaikyti su tuo, kad gali tekti skirtis. Jei pabuvusi atskirai vėl gryši pati, dar kartą parodysi jam, kad jis yra saugus daryti ką nori ir vistiek turės tave šalia. Jei pasirinksti atitolti nuo jo, jis turi būti tas, kuris inicijuoja santykių pratęsimą ir pradeda rodyti veiksmais (ne pažadais ir žodžiais), kad yra pasirengęs pasistengti dėl judviejų ir dėl tavęs. Geriausia, ką tuo metu gali daryti tu – leisti laiką su draugais, atsipalaiduoti, priimti draugių palaikymą sunkiomis akimirkomis, palepinti save ir kartas nuo karto pamąstyti, ko tu nori išgyvenimo ir iš santykių. Jei jis imsis iniciatyvos ir judu vėl būsite kartu, tau reikės energijos nebesileisti žeminamai, išmokti nebetempti santykių ir dalį atsakomybės perleisti jam, atrasti naujų būdų kaip elgtis konflikto metu, kad sugertum kuo mažiau jo neigiamos energijos ir leistum suprati, kad netoleruoji tokio elgesio. Vyras taip sutvertas, kad jei jam leidžiama atsipalaiduoti ir kuo mažiau dėl kažko stengtis, jis taip ir padarys. Dar kartą pabrežiam, kad leidimas suprasti, kaip leisi su tavimi elgtis, o kaip ne, nereiškia atsikirtinėjimo atgal ir žeminančių žožių. Parodymas turi būti veiksmais, t.y. atsitraukimu nuo jo ir nuo santykių. Tu renkiesi būti su juo ar ne ir jei tau negerai – visada gali paprasčiausia išeiti. Bet koks konflikto kėlimas tik nuodys santykius ir tave pačią.
Dar vienas pastebėjimas. Rašai, kad žodžiai, kurias jis kalba su tavimi atrodo nekalti, tačiau jie toli gražu nėra tokie. Moteris taip sutverta, kad kai ją per daug žemina, ji nebejunta, kur yra norma, o kur jau įžeidinėjimas ir menkinimas. Jei toliau taikstysiesi su jo nepagarba vis giliau klimsi į savęs nuvertinimą ir vis mažiau tikėsi, kad esi verta geresnio elgesio ir pagarbos. Tavo pasirinkimas taikstytis su tokias žodžiais ir nepagarba ar liautis taiksčiusis, tačiau perspėjame apie labai tikėtiną pavojų.
Vienas iš galimų scenarijų, jei jis visgi susiimtų ir judviejų santykiai pagerėtų – gimus vaikui jo elgesys gali vėl tapti toks, kaip buvo iki šiol. Vaiko gimimas užtikrins jam saugumą, kad tu niekur nedingsi, o atsipalaidavęs jis gryš prie sau įprasto būdo elgtis su moterimi.

Pagarbiai,

Silvija ir Šarūnas Mažuoliai

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *