Santykių ABC

Kaip atrasti gyvenimo džiaugsmą?

image_pdfimage_print

Sveiki,
Kaip išmokti pasitikėti savimi, atrasti gyvenimo džiaugsmą? Dažnai pagaunu save skundžiantis, bambant, man vis kas nors negerai, jei artimieji nesielgia kaip noriu, rodau kaprizus ir savo pyktį, bambu. Vedu iš kantrybės ir savo draugą, su kuriuo gyvename kartu. Dažnai priekaištauju dėl smulkmenų: jog nenuėjo į parduotuvę, daiktą nepadėjo į vietą ar nepadarė to ar ano. Pati nuo to pavargau, bet nežinau kaip save suvaldyti..
Draugas rūpestingas, stengiasi dėl manęs, jaučiuosi mylima, bet ne iki galo, visad prisigalvoju priežasčių, kas negerai. Kaip pavyzdys, padovanojo 1 rožę, gražiu žiedu, be progos, o aš mintyse galvoju, kodėl tik vieną, kodėl ne daugiau, galvoju, kad smagu būtų gauti gėlių puokštę, o ne pavienį žiedą,  palyginu save su draugėmis, juk jos gauna puokšteles, kas negerai su manim, kad man nedovanoja puokštės? Čia tik vienas pavyzdys, jų galėčiau surašyti daugybę.. Kodėl nemoku vertinti pastangų, dėmesio, dovanų ir nepriimu to su dideliu džiaugsmu? Taip, aš džiaugiuosi, bet ne taip kaip norėčiau, be pašalinių minčių ir palyginimų..
Esu dar jauna (man 23), nemoku kurti santykių su draugu, nors mes 3 metai kartu, jaučiu, kad ne viskas gerai, kad jam reikia kitokios, labiau pasitikinčios savimi, o ne pastoviai abejojančios savimi ir savo poelgiais, sprendimais merginos. Aš dažnai pati sau būnu nuobodi, neatrodau įdomi, nemoku būti „viliotoja“, o elgiuosi kaip medžiotoja. Neturėjau tinkamo tėvų pavyzdžio kaip turi bendrauti vyras su moterimi, mama buvo namų šeimininkė, priklausoma nuo tėčio, nuolat besižeminanti. Kadangi nedirbo, net kosmetikai turėdavo prašyti pinigų tėčio… Dažnai matydavau ją verkiant. Ji buvo labai rūpestinga, šeimyniška, motiniška, bet ne moteriška. Visad save palikdavo paskutinėje vietoje, nes pirmoje vietoje buvo vaikai, vyras, o jai kas likdavo. Rūpestis, šiluma gerai, bet noriu atskleisti ir savo moteriškąją pusę, ne tik tą rūpestingąją

 

Labas,

Pirma – labai puiku, kad pastebi savo įpročius būti nepasitenkinusiai ir išsikeli norą juos keisti. Tai labai didelis ir svarbus žingsnis. Antra – tavęs lauks pakankamai ilgas kelias ir jeigu tikrai nori pokyčių, nusiteik, kad reikės ir laiko ir pastangų. Pokyčiai bus, tačiau tik tiek, kiek labai norėsi ir dėl to stengsiesi. Užtvirtiname šitą vietą, kadangi žmogaus sąmonėje sėdi noras gauti viską greitai ir be pastangų. Net jei žmogus pasiruošęs padirbėti, neretai nusivylimai, kad viskas nesigauna greitai, kyla vėl ir vėl, tad turėk  tai galvoje. Matyk tuos nusivylimus, tačiau neklausyk, ką jie sako ir toliau eik keliu, kurį pasirinksi tam, kad apsitvarkytum savo vidų.

Didelė tikimybė, kad tavo tėvai davė tikrai prastą pavyzdį kaip gyventi ir kurti santykius. Labai svarbu – nelik auka to, kad tave augino ne visai „tinkamai“. Žmogaus protas labai mėgsta būti auka netinkamų žmonių ir aplinkybių, kad tik nereikėtų keistis. Ne gana to, jis kitiems žmonėms ir aplinkybėms suteikia didžiulę galią ir bando įrodyti, kad buvusių įvykių pasekmių pakeisti neįmanoma, tad belieka būti nusivylusiai, jaustis nuskriaustai ir slapčia ar atvirai kaltinti kitus už nepavykusį gyvenimą. Girdėk tai iš mūsų – VISKAS yra TAVO rankose. Tavo reakcijos, lyginimai, nepasitenkinimai nuo kurių pavargai nėra iškalti ant granito ir visiškai tavo valioje juos išvalyti ir pakeisti į džiaugsmą bei ramybę. Labai svarbu įsisąmoninti šitą aspektą, kadangi jei slapčia tikėsi tuo, kad esi aplinkybių auka ir nieko negalima padaryti, užkirsi sau kelius į pokyčius. Nesistenk sau įrodyti, kad pokyčiai galimi. Tiesiog ieškok savų kelių, savų mokytojų, savos literatūros ir netikėk aklai tuo balsu, kuris kuždės, kad nieko iš to neišeis.

Tėvų atžvilgiu teks padaryti du dalykus – mokytis atleisti ir priimti tą šeimos modelį, kurį matei bei juos, tokius kokie yra nepaisant to, kad nesuteikė visko, ko norėjosi. Teks daug išpykti bei išverkti, bet tik taip galėsi tapti laisvesne nuo sunkų emocijų jų ir gyvenimo atžvilgiu. Antra – mokytis naujų santykių modelių poroje, ieškoti porų, kurių santykiai tau patinka ir mokytis iš jų, skaityti literatūrą santykių tema (knygų, kurias tau verta paskaityti, rekomendacijas duosim atsakymo gale), vaikščioti į seminarus, jei pasitaikys proga. Taip po truputį tavo gyvenime atsiras nauji santykių kūrimo būdai kurių neišmokai iš tėvų ir į kuriuos galėsi pakeisti dabartinius. Nereikia tikėtis, kad tėvai išmokys viską, ko reikia vaikui visam gyvenimui. Vaikai, gimę į šeimą, gali būti su visai kitokiais poreikiais, visai kitokia gyvenimo vizija ir tai, kas tenkina tėvus (o nelaimingas gyvenimas dalį žmonių tiesiog tenkina) vaikų gali netenkinti. Tad atėjus laikui kiekvieno žmogaus atsakomybė yra ieškoti reikiamų žinių ir tinkamų mokytojų sau. Tėvai davė gyvybę, tačiau jie neatsakingi už vaiko gyvenimo scenarijų. Šitą atsakomybę kiekvienam reikia prisiimti pačiam ir tai labai gera žinia – tampi laisva nuo tėvų ir geli pati kurti savo gyvenimą nepaisant to, kad iš jų išmokai tau netinkančių dalykų.

Dabar tau tinka pradėti paieškas savo mieste nuo pirmo dalyko, kuris tau labiau patiks – gal joga, gal cigunas, gal klasikiniai psichologai, įvairūs moterų ratai ir moteriškumo seminarai ir tt. Išbandyk tiek, kiek tik norisi, kol rasi savo. Netikėk aklai pirma pasitaikiusia mokykla. Jei kažkas nuostabiai veikia kitam žmogui, tai nereiškia, kad tau turės bent kokį poveikį iš viso. Ieškok savo ir jei norėsi , tikrai rasi. Pasiruošk tam, kad tinkamų mokytojų ir mokyklų paieškos gali užtrukti, bet kiekvienas žingsnis, net jei jis nepadarys akivaizdaus poveikio, nepraeis veltui ir duos tau būtinas patirtis sekančiam žingsniui.

Jei dirbsi stipriai, būk pasiruošusi tam, kad gyvenimas irgi gali stipriai keistis. Kai keiti savo reakcijas ir santykį su gyvenimu, dalis dalykų iš jo gali dingti (žmonės, veikla), o į jų vietą ateis kažkas naujo. Kartais pokyčiai gali atrodyti nemalonūs. Jei dirbsi stipriai, savijautos taip pat gali pablogėti, kadangi pradėsi judinti viską, kas susikaupę viduje ir dėl ko negali džiaugtis gyvenimu. Neišsigąsk to – kiekvienas, kuris dirba su savimi, turi praeiti vadinamus valymo periodus, kad visą purvą (sunkias emocijas, nuoskaudas, nepasitenkinimus) iškeltų į paviršių ir paskui paleistų, taigi nebūtinai lengvumas ir gerumas užplus iš karto. Visi tavo nepasitenkinimai ir priekabiavimai yra tiek dėl įpročio taip reaguoti į žmones bei situacijas tiek dėl susikaupusio vidinio pykčio, skriaudos, kaltinimų ir tt. Visas šitas sankaupas teks iškelti, išjausti ir tik tada jos išeis, o į tą vietą ateis ramybė.

Knygos, kurias rekomenduojame paskaityti tau yra šios: Didi drąsa (dr. Brene Brown), Per juokus į geresnę santuoką (Mark Gungor), Geros nuotaikos vadovas (David D. Burns). Tai verta dėmesio literatūra lietuvių kalba, pasirink, kas tau atrodo tinkamiausia šiuo metu. Knygą Didi drąsa labai rekomenduojame perskaityti, kadangi daugeliui ji turi stiprų poveikį, ją labai lengva ir gera skaityti. Čia netgi gali būti tavo kelio pradžia, kadangi autorė rašo apie savo pačios patirtis kaip ji iš nelaimingo gyvenimo nuėjo iki pilnavertiško ir laimingo. Sėkmės tau!

Pagarbiai,

Silvija ir Šarūnas Mažuoliai

 

 

1 komentarasPalikti komentarą

  • Labai geras straipsnis, gan išsamiai išdėstyti problemos sprendimo būdai. Dėkui Jums!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *