Santykių ABC

Atstumas santykiuose ir vestuvių klausimas

image_pdfimage_print

Sveiki. Mano istorija paprasta. Su draugu susipažinome universitete, per bendrus draugus, vienas su kitu pradėjome bendrauti sms, telefonu, o nuėję į pirmą pasimatymą antro nebereikėjo, nes pradėjome draugauti, o po savaitės kartu apsigyvenome. Viskas buvo greit, kad net tuo laiku atrodė per greit. Tačiau jau 5 metai kaip esame kartu. Tik viena bėda, kad vienas užsienyje dirba, kitas Lietuvoje. Kiekvieną kartą sunku išsiskirti mažiausiai 3 mėnesiams, baisu ir tas, kad kiekvieną kartą atrodo kad su visam atsisveikini, nes baisu to atstumo ir susitikus būdavo klausimas sau: ar aš atpratau nuo to žmogaus, ar aš jį dar myliu? O kartais būna taip, kad lauki, dienas skaičiuoji kada pamatysi, apkabinsi. Bet iš tiesų po tiek metų yra ta meilė. Vien po 5 m. antra pusė įrodė,kad sunkiomis akimirkomis nepalieka. Mano draugas atsirado tada, kai pradėjau sirgt nežinomom ligom ir pastarieji metai buvo tik slaugymas, ligų paieškos, medikai, ligoninės ir daug nežinios, bet jis visad sakydavo – viskas baigsis gerai ir kas be nutiktų jis bus su manim. O dabar mes vėl vienas nuo kito toli, mane Lietuvoje laiko reikalai su sveikata. O aš jį pradėjau spausti dėl vestuvių, nes man šeima yra labai svarbus dalykas. Jis prisipažino kad dar nenori, lyg baisu jam. Jis nesupranta kodėl man reikia jo pavardės, vestuvių ir pan. Jis ir taip laiko mane žmona, tik ne teisiškai:) Jis pirma nori pastatyti namą, pasipiršti, uždirbti manęs vertam žiedui ir pan:) o aš neturiu kantrybės tam:) Gal kvaila, bet sugyventinės ar draugės statusas nusibodo, ypač kai jis jau kalba apie vestuves, bet dar po kelių metų:) Jis porą metų jaunesnis, bet į gyvenimą, santuoką, šeimą žiūri labai rimtai ir atsakingai, nes jis šeimos žmogus, jam pirmoj vietoj šeima. Kol mes neturim šeimos aš esu jam svarbiausia:) Labai džiaugiuosi, kad turiu tokį žmogų, bet vis tiek noriu jo pavardės:) Bijau kad atstumas išskirt gali, arba per savo spaudimą dėl šeimos. Nežinau ką daryt:)

 

Sveika ,

Pradėsiu nuo jus skiriančio atstumo. Atstumas turi tiek pliusų tiek minusų, tad įvardinsiu abi puses, kad turėtum platesnį situacijos vaizdą. Minusas yra tas, kad atstumas gali atitolinti du žmones. Kai nėra įsipareigojimų, silpsta susižavėjimas ir jaudulys pagalvojus apie antrą pusę, atstumas pradeda kelti abejones ir ilgesnis atsiskyrimas pradeda vėsinti jausmus. Tokiu atveju kyla pavojus, kad horizonte pasitaikys kažkas kitas, kuris bus čia, šalia ir taps galimybe užpildyti trūkumą. Šitai labai daug priklauso ir nuo pačio žmogaus, jo psichologinės būsenos, poreikio, kad partneris būtų šalia stiprumo, išsiskyrimo trukmės ir sąlygų bei daugybės kitų faktorių. Meilės jausmas nėra skraidymas padebesiais ir drugeliai vien nuo minties apie antrą pusę, tad jei nesijauti taip nuolat, viskas gerai. Be to tu esi moteris ir turi savo emocijų svyravimus kurios visą pasaulį ir gyvenimą nudažo savai atspalviais. Pastebėk savo bendrą būseną kai kyla abejonės, galbūt ji visiškai nesusijusi su vaikinu ir meile jam.

Astumo pliusas yra daugiau vyrui. Vyrui sveika kartais atitolti nuo šeimos ir savo antros pusės, kad įvertintų ką turi ir kaip jaučiasi atskirai, kaip jaustųsi jei viską prarastų. Moteriai atsiskyrimas lygiai taip pat turi tokį patį poveikį, tik paprastai silpnesnį. Buvimas atskiria padeda susidelioti savyje jausmus, norus, poreikius ir įvertinti situaciją iš šalies, įvertinti santykių tvrtumą ir kiek labai partneris yra brangus.

Tai tiek apie atstumą, manau abu aspektus puikiai jauti ir matai. Dėl vestuvių – tai yra tavo noras, pageidavimas ir turi teisę prašyti to, ko nori. Spaudimas gali būti pavojingas tuomet, jei vaikinui vestuvės ir šeimos kūrimas yra labai jautri tema užgaunanti vidines žaizdas ir jei spaudimas yra reikalavimas, nepasitenkinimo rodymas, prašymas, apipintas krūva neigiamų jausmų, o ne papraščiausias pageidavimo išsakymas. Pasivaikščiok po savo vidų, po jausmus, norus, poreikius ir paieškok tikrų priežąsčių, kodėl nori vestuvių ir kodėl jos tau svarbios. Susirašyk viską, ką atrasi ir kada žinosi ko nori ir ką tau tai duotų, pasakyk jam. Papasakok savo istorijos dalį, nuoširdžiai pasidalink tuo su juo ir leisk jam rinktis, ką ir kaip jis nori daryti. Kuo geresnę saves ir savo poreikių analizę padarysi, tuo lengviau jam bus suvokti, kas iš tikro vyksta ir rinktis kaip elgtis. Žinoma jei nori tokių vestuvių, kurioms dar pora metų teks dirbti, kad išsimokėtumėt, tuomet teks nuleisti kartelę, bet iš to, ką parašei man panašu, jog tau ištaigios vestuvės ir prabangus žiedas nėra svarbu. Paprasčiausiai prašyk, kalbėk apie tai, apie save, savo norus, jausmus  ir stebėk kur tai veda. Jis turi savo istoriją, savo požiūrį, savo baimes, norus, žaizdas, taigi sekantis žingsnį bus galima planuoti tik pažiūrėjus kur nuves šis. Gali būti, kad jį labiausiai stabdo baimė nei noras pirma atsistoti ant kojų ar uždirbti geram žiedui.

 

Pagarbiai,

Silvija ir Šarūnas Mažuoliai

 

 

1 komentarasPalikti komentarą

  • ačiū už atsakymą,iš tiesų prasmingi žodžiai ir patarimai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *