Santykių ABC

Autorius -Silvija

image_pdfimage_print

Ką daryti, kai santykiai poroje tampa nemalonūs?

Mes viską esame linkę vertinti per savo prizmę, patirtis bei nuotaikas. Jei kažkas mums nepatinka, automatiškai ieškome tame žmoguje, vietoje ar įvykyje neigiamų aspektų, patvirtinančių mūsų nuomonę. Jei kažkas mums patinka – atvirkščiai, esame linkę nekreipti dėmesio į minusus bei trūkumus. Santykiuose su antra puse galioja tos pačios taisyklės. Psichologinėje praktikoje yra pastebėta, jog laimingos poros labiau pastebi ir vertina vienas kitame malonius, patinkančius, teigiamus aspektus ir mažiau dėmesio skiria nemaloniems. Tuo tarpu nelaimingose, konfliktuojančiose porose  – viskas atvirkščiai, partneriai daugiau dėmesio skiria vienas kito trūkumams nei privalumams. Jei pažvelgtume iš šalies, konfliktuojančiose porose (kalbu apie tuos atvejus, kai nei vienas iš partnerių nėra fizinio ar psichologinio smurto auka) abu partneriai taip pat atlieka vertus padėkos ir įvertinimo darbus – tvarko namus, uždirba pinigus, pasirūpina vienais ar kitais reikalais, prižiūri vaikus ir tt. Deja, dažniausiai tokie “savaime suprantami” darbai lieka nepastebėti, o visas partnerių dėmesys sutelktas į tai, kas yra nepatinka ir kelia neigiamas emocijas. Ši taisyklė tinka ir bendrai poros Daugiau

Partneriai poroje – draugai ar priešai?

Bendraujant su žmonėmis konsultacijose ir skaitant užduotus klausimus susidaro įspūdis, kad nemažai porų pamiršo vieną svarbiausią taisyklę, be kurios neegzistuoja jokie artimi santykiai. Ši taisyklė atrodo banaliai paprasta, tačiau artimuose santykiuose ji gali tapti ne taip ir lengvai įgyvendinama. O skamba ji taip – jūsų antra pusė yra ir turi būti geriausiu jūsų draugu.Po tam tikro kiekio laiškų ir konsultacijų man pradėjo darytis liūdna skaitant ir klausant kiek toli du žmonės poroje nukeliauja nuo draugystės link buvimo priešais.

Kas yra tikras draugas? Tai žmogus, kuriuo pasitikime negalvodami. Tai tas ar ta į kieno pusę visada stojame jei vyksta konfliktas su kitais žmonėmis, o jei turime priešingą nei draugas nuomonę, pasilaikome ją sau ir pasakome kada nors vėliau, akis į akį. Tai žmogus, kuris žino apie mus daugiau nei kas nors kitas, tegul ir tik vienu procentu, bet daugiau. Draugas yra tas, kurio jokiu būdu nenorime įskaudinti, o jei visgi įskaudiname, atsiprašome ir stengiamės atkurti santykius prisiimdami sau netgi daugiau atsakomybės negu iš tikro priklauso. Tai žmogus, kurį gerbiame, vertiname ir džiaugiamės, kad jis ar ji yra mūsų gyvenime.

Ar pastebite, kad su savo antra puse kartais pasielgiate taip, kaip niekada nesielgtumėte su geru draugu ar drauge? O gal jūsų antra pusė elgiasi taip su jumis? Tada kyla klausimas, kodėl judu kartu, jei taip nemėgstate vienas kito? Poroje išlaikyti draugystę kartais tampa tikru iššūkiu. Daugiau

Ką reiktų žinoti kiekvienai porai, kurioje mokomasi mylėti

Visi žmonės skirtingi. Nors tai atrodo ganėtinai akivaizdu, dažnai žmogaus elgesys sako ką kitą. Mes visi į pasaulį žiūrime per savo prizmę vertindami jį savo asmenine patirtimi, nuomonėmis ir požiūriu. Neturėdami tiesioginės kito žmogaus patirties kartais sunkiai suvokiame faktą, kad tai, kaip jis ar ji žiūri į pasaulį, jame jaučiasi ir funkcionuoja gali kardinaliai skirtis nuo mūsų.  Teorija skamba paprastai, tačiau praktika reikalauja sąmoningumo ir nuolatinės savistabos kur vėl ir vėl užmetame ant kito žmogaus savo pasaulėžiūra reikalaudami, kad jis elgtųsi ir mąstytų bent kiek panašiau į mus. Nuoširdus vienas kito priėmimas be teisimo, smerkimo ir bandymo pakeisti yra galingas šuolis gilios meilės link.

Kito žmogaus norai, pomėgiai ir poreikiai gali kardinaliai skirtis. Nesusikalbėjimas ir pykčiai dėl to, kad partneriai turi skirtingus poreikius ir pomėgius yra lygu kovai su vėjo malūnais ir veda tik į dar daugiau barnių ir nuoskaudų kaupimąsi. Kitas aspektas – noras palepinti antrą pusę ir to darymas pagal tai, ką mes patys laikome malonumu. Daugiau

Netinkamas vyro elgesys, ką daryti?

Įstrigti netinkamuose santykiuose dažniausiai yra moterų privilegija. Bijančios, kad tai geriausia, ką gali turėti, išmokusios poros santykių standarto iš tėvų, įsitikinusios, kad tik nuolankumas iš švelnumas gali sutvarkyti santykius (meilė nugali viską!) jos lieka su žeminančiu ir negerbiančiu vyru vis tikėdamos, kad reikalai pasitaisys. Girdėjau vieną istoriją, kai tikrai pasitaisė – nepraėjo nei 30 ar 40 bendro gyvenimo metų ir vyras pagaliau liovėsi gerti bei dinginėti iš namų. Žmonai, žinoma, galima kabinti medalį ant kaklo ir dalis visuomenės tikrai užkabintų – va kokia moteris, visgi išlaukė savo. Gaila tik, kad vyras paskui neilgai gyveno.

Aš nekalbu apie santykius, kuriuose yra nedidelės problemos ir nei vienas iš partnerių nėra aukos vaidmenyje. Susimąstyti laikas, jei glostote galvelę to, kuris jau trečia para negrįžta namo, o į jūsų klausimus atsako grubiu – nesikabinėk.

Kodėl dalis moterų gyvena kaip tik su tokiais vyrais, o dalis šalia turi jas gerbiančius, tegul kartais pavedančius iš kantrybės, tačiau tokius partnerius, dėl kurių nekyla mintis, ar verta taip kankintis ir toliau? Visų pirma – jos nebijo likti vienos. Jei žmogus bijo būti vienas, neįsivaizduoja, kaip gyventų neturėdamas šalia žmogaus, yra praktiškai pasmerktas įkliūti į nevykusius santykius. Kai žmogus baimėje, juo lengva manipuliuoti, jis linkęs nusileisti ir atleisti net bjauriausią elgesį, nes šiuo atveju neturi iš ko rinktis – o kas jei mane paliks? Ką tokiu atveju daryti? Mokytis vienatvės. Nutraukti virkštelę ir išeiti iš namų, pagyventi atskirai, išverkti visas ašaras, dėl to, kokios jaučiatės vienišos, Daugiau

Kaip apsisaugoti nuo žodinio sužeidimo. Asmeninis barjeras

Kitų žmonių žodžiai mus žeidžia tada, kai svetimą nuomonę ir požiūrį įsileidžiame į savo asmeninę erdvę prieš tai neįvertinę ir nepatikrinę ar mums tai naudinga, ar žalinga. Kai žodžiai pataiko į skaudžią vietą, jie automatiškai pramuša asmeninį barjerą ir į tai, kas tėra garsų junginys su daugiau nei viena galima prasme, reaguojame labai asmeniškai. Jei skaudžių vietų daug ir asmeninis barjeras silpnas, gyvenimas tarp žmonių tampa sunkus ir žaizdos anksčiau ar vėliau užauga randu, o žmogus praranda ryšį su aplinka ir pačiu savimi.

Asmeninis barjeras yra riba, skirianti mūsų vidinį pasaulį nuo kitų žmonių. Sveikas asmeninis barjeras yra kaip ląstelės membrana –  tai, kas naudinga ir reikalinga praleidžia į vidų, o tai, kas žalinga ar neturi jokios naudos, palieka išorėje. Kita barjero funkcija – galimybė pasirinkti kada ir kiek arti prisileisti kitą žmogų, o su kuo palaikyti mažiau asmeniškus santykius. Poroje išlaikyti tokį barjerą sunkiau nei su mažiau artimais žmonėmis, tačiau būtent jis padeda sprendžiant konfliktines situacijas ir apsisaugant nuo bereikalingo skausmo.

Kiek jūsų susipykę išsakote vienas kitam tai, ko paskui gailitės? Kiek jūsų išgirdę tokius žodžius paskui ilgai laižotės žaizdas, kurios taip iki galo neužgyja keldamos vis daugiau neigiamų emocijų partnerio atžvilgiu? Kas nutiko konflikto metu? Jūs abu nuleidote savo asmeninius barjerus ir suėjote vienas į kitą apsiginklavę neadekvačia reakcija ir žodžiais. Abu kalbėjote iš savo žaizdų nesuvokdami kaip labai tai skaudins partnerį, o partnerio žodžius priėmėte kaip tiesą ir nurijote karčią piliulę. Dvi chaotiškos asmenybės trumpam ištrūko iš narvų ir susiliejo į vieną didelį chaosą.

Sveikas asmeninis barjeras leidžia pirma įvertinti situaciją, Daugiau

Sužeidimas žodžiais

Artimi santykiai paprastai yra ta vieta, kur galime labiau atsipalaiduoti ir jaustis savimi. Išėję į visuomėnę automatiškai užsidedame kaukes, taikomės prie aplinkos, vaidiname vaidmenis ir tik grįžę namo galime nusimesti šarvus bei artileriją ir pagaliau atsikvėpti. Deja, dažniausiai jokie šarvai neapsaugo nuo neigiamo aplinkos poveikio ir visos šiukšlės ir dulkės kaupiasi po jais visą dieną. Grįžus namo pas savo artimą žmogų ir nusiėmus apsaugas, visos tos dulkės ir šiukšlės pabyra į šalis ir užtvindo tą, kuris yra šalia. Pasipila tylus ar intensyvus susierzinimas, žodžių tirados ant viršininko, bendradarbio, miesto kamščių ir tuo pačiu – nieko dėto partnerio, kurio judesys ne į tą pusę, kurią norėtumėte, sujudina sukauptą šiukšlyną.

Bėda tame, kad daugumos mūsų „apsauga“ yra viso labo vaidyba, užslopinimas, susilaikymas, kuris nori nenori anksčiau ar vėliau nebeatlaiko spaudimo. Tie, kas išlaiko apsaugas net ir artimuose santykiuose, paprastai turi kitas pasėkmes – depresiją, gyvenimo skonio nejautimą, santykių šaltumą ir paviršutiniškumą ar fizinius negalavimus dėl Daugiau

Kitapus iliuzijų

 

Viena didžiausių, o gal net vienintelė priežastis, dėl ko santykiai yra tokie sudėtingi ir dėl ko jie kelia ne tik malonumą, bet ir kančią, yra nesugebėjimas matyti ir priimti realybės tokios, kokia ji yra. Apipinta mūsų nuomonėmis, laukimais, įsitikinimais, planais, svajonėmis ir prisiminimais ji tampa panašesne  į mitą ar legendą nei į tai, kas iš tikro yra, čia ir dabar. Ne kitaip su partneriu – pastebėkite, kiek daug idėjų sukasi apie jūsų antrą pusę, apie tai koks jis ar ji yra, ką mėgsta, ko nekenčia, apie ką svajoja, ko tikisi… Galbūt dalis jų yra tiesa, bet kuri dalis? O kurią jūs priskyrėte patys darydami išvadas iš veiksmų ar žodžių nuotrupų, nusprendėte, kad jei jūs taip jaučiatės tai ir partneris turėtų jaustis taip pat, girdėjote iš jo Daugiau

Santykiai prasideda nuo individo

 

Kas yra tai, ka mes vadiname santykiais? Tai du žmonės su skirtingu charakteriu, skirtingais požiūriais, skirtingu įsivaizdavimu apie tai kas ir kaip turi būti, suėję į krūvą ir bandantys suderinti tai, kas dažnai yra visiškai nesuderinama. Sakoma, kad 60% problemų poroje yra neišsprendžiama. Ir tai tiesa, nes “problema” yra ne santykiai, o mes patys. Visi mūsų “kaip turi būti”, poreikiai, trūkumai, įsivaizdavimai, idealizavimai, psichologinis programavimas ir emocinės žaizdos staiga atsitrenkia į visai kitokį tų pačių įsivaizdavimų, poreikių ir žaizdų rinkinį.  Ir visi mes savo rinkinuką vadiname teisingu ir priimtinu, o kito žmogaus – psichologine problema. Kartais mane stebina kaip žmonės apskritai sugeba išgyventi poroje?

Ar kada bandėte pabūti vieni su savimi? Be televizoriaus, knygos ir didesnio išorinio dirgiklio, kuris susirinktų didžiąja dalį jūsų dėmesio? Ir be meditacinės muzikos. Kaži ar daug kas, jei nėra pavargęs ir norintis tiesiog pailsėti, mėgautųsi tokiu buvimu. Mūsų psichika – chaosas, kupinas prieštaraujančių minčių ir skatinantis tuoj pat imtis veiklos ar pavartoti ko nors svaiginančio, kad nereiktų viso to matyti ir jausti. Kito žmogaus psichika – lygiai toks pat Daugiau

Kodėl santykiai tokie sudėtingi?

 

Poros santykiai – vienas didžiausių gyvenimo iššūkių. Tai taip pat viena geriausių gyvenimo mokyklų. Vargu ar daug kas susilaukia tiek dėmesio kaip meilės ir santykių su antra puse tema. Jausmų spektras, kai kalba pasisuka apie meilę, svyruoja nuo ašarų ir atrodytų nepagydomai sudaužytos širdies iki skrajojimo devintame danguje. Nevaldomi, nenuspėjami ir neprognozuojami – štai tokie tie santykiai su pačiu artimiausiu žmogumi.

Mes buvome išmokyti tikėti, kad gyvenimas poroje – savaime suprantamas dalykas nereikalaujantis nei žinių nei didesnių pastangų.  Šitas įsitikinimas taip gerai įkaltas į galvas, kad vargu ar suvokiame, kad jį turime. Visuomenės taisyklės diktuoja visiems puikiai žinomą ir viešai pripažįstamą kaip norma gyvenimo eigą, liečiančią santykius – draugystė (kiek jūsų būdami be poros buvote kamantinėjami savo artimųjų apie tai, kada gi pagaliau ką nors susirasite? ), santuoka (būtinas dalykas kiekvieno žmogaus gyvenime, jei nenorite būti laikomi nepilnaverčiais), vaikai (būtinas kiekvienos santuokos ar poros gyvenimo aspektas). Nesakau, kad jei to nesilaikysite, jus Daugiau

Ar tikrai verta būti poroje?

Kodėl žmonės sueina į porą? Todėl, kad dviese lengviau, paprasčiau, saugiau ir… smagiau. Temą „dviese smagiau“ šiek tiek liečiau straipsnyje „Kam kviesti sutuoktinį į pasimatymą“. Galbūt kažkur pasikartosiu, tačiau tiesa yra ta, kad malonumo ir smagumo faktorius poroje per daug svarbus, kad nepabrėžti jo dar ir dar kartą.

Kodėl mes apskritai kažką darome? Tam, kad kažką gautumėme kas galutiniame etape susiveda į malonumą ir pasitenkinimą. Ne kitaip poros santykiuose. Nuo pat pradžios vienaip ar kitaip visi vaikomės malonumo. Kaip jį gauname? Kiekvienam savo, tačiau faktas lieka faktu – jei santykiai nuo pat pradžios neteiktų pasitenkinimo, ilgai jie nesitęstų. Juk jei tai nėra išimtinis atvejis, pradžioje kartu būna gera, parneris žavi, linksmai leidžiate laiką, skiriate vienas kitam dėmesio skambindami ar susirašinėdami jei nesate kartu, o ir būdami šalia laikotės už rankų, apsikabinate, stengiatės būti malonūs, linksmi, patrauklūs. Laikui bėgant malonumo ir pasitenkinimo kiekis paprastai stipriai mažėja. Darbai, karjera, vaikai, ateities vizijos ir dar krūva kitų faktorių nukreipia partnerių dėmesį ir energiją nuo vienas kito. Kiekvienas susikuria savo viziją apie tai, kas yra pora ir partnerystė kurią dažniausiai būna atsinešę iš tėvų. O kiek žmonių gali pasigirti, kad užaugo su vienas kitą mylinčiais, nestokojančiais dėmesio, meilės, švelnumo, suteikiančiais vienas kitam malonumą Daugiau