Vyrams – ar su ja būsiu laimingas?

Vyro psichika, kalbant apie moteris, turi vieną programėlę, kuri lengvai pakiša jam koją ilgalaikių santykių perspektyvoje. Sutikęs gražią, traukiančią moterį kuri dar ir rodo palankumo signalus, vyras neria su ja į ilgalaikius santykius daug negalvodamas apie ateitį ir pasekmes. Kažkam oponuoja moters išvaizda – puikus būdas pakelti savo autoritetą draugų kompanijoje; kažkam svarbu, kad apskritai kas nors būtų šalia; kažkam aktualus vedusio vyro statusas; kažkas (naiviai) tikisi, kad ši nuostabi būtybė visą gyvenimą bus linksma, žavinga, rodys jam palankumą ir be perstojo tieks tą saldų nektarą, kurį tiekia pažinties pradžioje. Koks tuomet skirtumas, koks jos vidinis pasaulis, koks jos požiūris į gyvenimą, norai, planai, įsitikinimai, nuostatos, kas dar be aistros riša porą ir kokia reali santykių perspektyva nusimato su šia konkrečia moterimi.

Yra keli faktoriai į kuriuos verta atsižvelgti kiekvienam vyrui, besirenkančias savo gyvenimo partnerę. Tai nėra kokios nors visuomenės nustatytos taisyklės kokia moteris turi būti šalia vyro – tai pačio vyro psichikos aspektų pažinimas ir suvokimas, kad tik tokiomis savybėmis pasižyminti moteris galės suinteresuoti vyrą stengtis dėl jos, dėl santykių ir tuo padaryti jį patį laimingu.

Pirmas faktorius ir klausimas sau – ar jaučiuosi jai reikalingas? Vyras, kuris nesijaučia reikalingu moteriai greitai praranda norą ir stimulą būti su ja. Per daug savarankiška ir nepriklausoma moteris gali atrodyti labai patogi bendram gyvenimui, bet iš tikro toks gyvenimas vyro psichikoje taps vis niūresniu ir beprasmiškesniu. Tokia moteris tinkama tiems, kam pirmoje vietoje gyvenime yra verslas, pasiekimai, tikslai, o ne santykiai ir moteris. Santykiai tokioje poroje nebus artimi ir atviri, tačiau netrukdys laisvai siekti savo gyvenimo tikslų. Minusas ir pavojus tame, kad artumas ir ryšys su kitu žmogumi bei noras būti reikalingu yra įsirašęs giliai vyro pasąmonėje. Užteks tinkamoje vietoje ir tinkamu laiku pasirodyti moteriai, kuri visa tai suteiks ir santykiai su „patogia“ moterimi greitai pasitrauks į dar tolimesnį planą. Yra dviejų rūšių reikalingumas ir vyrai puikiai jaučia kai pas moterį dominuoja tik viena iš jų – reikalingumas dėl pinigų, remonto namie, vaikų, kelionių ir kitų materialinių priežasčių. Taip „reikalingas“ vyras greitai pasijunta darbiniu arkliu. Kitas reikalingumo rūšis – reikalingas kaip žmogus, kaip vyras , kaip asmenybė. Materialinė gerovė svarbi kiekvienai moteriai – ji užtikrina saugumą ir mažina stresą baiminantis dėl ateities. Tačiau jei moteriai daugiau nieko iš vyro nereikia, kad tik parneštų pinigus ir pažaistų su vaikais, šeima vyrui taip pat po truputį tampa vis mažiau reikalinga.

Antras klausimas sau – ar ji kelia mano autoritetą? Ar jaučiatės, kad šalia jos labiau pasitikite savimi, jūsų savivertė kyla, jaučiatės galintis nuversti kalnus? Kai šalia vyro yra moteris, kuri padeda jam taip pasijusti, jam pradeda geriau sektis darbe, pajuda giliai į stalčių nukišti projektai, atsiranda galimybės kilti karjeros laiptais arba viską mesti ir užsiimti veikla, kuria visada norėjote užsiimti, bet tarsi trūko tam jėgų ir pasitikėjimo. Jei moteris nesugeba suteikti vyrui palaikymo, parodyti tikėjimo juo ir jo sugebėjimais, paskatinti ir pagirti jo už tai, ką jis daro ir koks yra, vyras po truputį praranda norą apskritai ką nors daryti ir stengtis, nebent jo darbas ir karjera pati iš savęs jam yra gyvenimo prioritetas.

Trečias faktorius ir klausimas sau – ar jaučiatės prioritetu jos gyvenime? Tai labai subtilus klausimas sau ir santykių pradžioje sunku tai pajusti, tačiau net ir vyrai turi šeštą pojūtį, kuris pakankamai sąmoningam vyrui pradeda duoti signalus, kad kažkas yra ne taip. Stebėkite kas jai svarbiau – jūs ar jos tėvai, draugės, sesuo ar brolis, naminiai gyvūnėliai. Ar su savo katyte ar šuniuku ji kalba meiliau nei su jumis? Ar jaučiate ir matote, kad yra kažkas jos gyvenime, kam ji teikia pirmenybę ir duoda daugiau dėmesio nei jums? Gali prireikti ir metų ar net daugiau kol atslūgs susižavėjimas ir aistra bei du žmonės pradės rodyti savo tikruosius veidus. Jei vyras nėra pirmoje vietoje moters gyvenime, atsiradus vaikams jis bus nustumtas dar toliau, o tai yra viena iš pagrindinių skyrybų priežasčių. Jie kandidatės į gyvenimo partneres gyvenime yra didesnių prioritetų nei jūs – galite ruoštis būsimoms skyryboms arba nelaimingam gyvenimui su nemylima ir nemylinčia moterimi.

Likę faktoriai bus aprašyti visi kartu, nes paprastai retas vyras jų nepastebi savo santykiuose su moterimi:

  • Ar jaučiatės laisvas net būdamas santykiuose? Ar jaučiate, kad moteris gerbia jūsų pasirinkimus bei sprendimus ir nespaudžią jūsų į kampą dėl to ką ir kada turite padaryti? Pakankamai sąmoninga moteris turi puikių sugebėjimų paskatinti vyrą suteikti tai, ko reikia jai ir tuo pat metu leisti jam jaustis laisvu savo sprendimuose bei pasirinkimuose.
  • Ar jaučiatės priimtas toks, koks esate? Paprastai vyrai pakankamai greitai pradeda jausti, jog moteris iš jų daro projektą, o ne myli ir priimą tokį, koks jis yra čia ir dabar. Gyvenimas su tokia moterimi taps bėgimu nuo santykių, užsibuvimu su draugais, priklausomybėmis ar slaptais santykiais su kitomis moterimis.
  • Ar jaučiatės įvertintas už tai, ką darote ir koks esate? Jei moteris neįvertina vyro pastangų, patinkančių charakterio bruožų, neišsako, kad yra dėkinga, kaip jai gera būti su juo, kaip ji vertina vieną ar kitą vyro veiksmą – vyras greitai taps nesuinteresuotas stengtis dėl moters, o moteris, dėl kurios nereikia stengtis, nereikalinga jokiam brandžiam vyrui ilgalaikiams santykiams.
  • Ar moteris užsitarnavo jūsų pagarbą? Ar jums reikėjo pasistengti, kad ją gautumėte? Ar reikėjo pakovoti dėl jos dėmesio, ar nesate iki galo tikras, kad ji visą gyvenimą bus su jumis (net jei ne vieni metai esate vedę)? Moteris, kuri greitai ir lengvai atsiduoda vyrui visam likusiam gyvenimui iš karto tampa neįdomia ir geriausiu atveju patogiu priedu tvarkyti namams ir auginti vaikams. Vyras negali mylėti moters, kurios negerbia.  Viskas, kas jam lieka tai naudotis ja, o tuo tarpu anksčiau ar vėliau atsiranda kitos moterys ir poros gyvenimas tampa labai nemaloniu.

Paprastai atsakomybė už santykius, bent jau didžioji jos dalis, gula ant moterų pečių, kadangi jos geriau ir greičiau pajunta, kas yra ne taip santykiuose ir labiau linkusios jais domėtis. Kita vertus yra pakankamai daug moterų, kurios per daug sužeistos, per daug trokštančios bent kokio dėmesio ir bendravimo, kad sutinka su pirmu daugiau mažiau padoriu vyru gyventi iki grabo lentos. Išeitis – vyrų sąmoningumas savo santykių atžvilgiu, pajutimas, ar ši moteris yra ta, su kuria norite būti ar ta, kuri yra patraukti, patogi, tinkama vedusio vyro statusui, geresnė nei kitos ar tiesiog jau laikas kurti šeimą ir kaip nors susitvarkysite.

Santykiai poroje nėra natūralus reiškinys vykstantis be sąmoningų pastangų. Savaime įvyksta tik susižavėjimas ir visa eilė fantazijų apie tai, kad ji bus ta vienintelė. Deja, tam, kad pamatyti ar ji tikrai gali būti gyvenimo palydove, drauge, partnere ir mylimąja, dėl kurios verta stengtis ir kurią norisi daryti laiminga, gali tekti užduoti sau eilę nepatogių klausimų ir rizikuoti sužinoti, kad siejate savo ateitį su jums netinkama moterimi.




Kai moteris slapukauja

Slapukauti, nepasakyti visos tiesos ar kitaip „sukti uodegą“ daugelis mūsų įpratome dar vaikystėje kaip būdus išvengti bausmės. Tuo metu kartais tai būdavo vienintelė išeitis. Patys apsiginti negalėjome, o tėvai, kurie turėjo mus ginti, buvo kaip tik tie, kurie grasino bausmėmis jei nesielgiame tinkamai ir nuo kurių išmokome slėpti tiesą ir meluoti. Slapukauja tiek vyrai tiek moterys, tačiau šį kartą trumpai pakalbėsime apie tai, kas nutinka santykiuose su vyru, jei moteris yra linkusi nuslėpti visą ar dalį tiesos.

Jūs slapukaujate jei:

–          Pasakote netiesą apie tai, kur einate ar buvote

–          Pasakote netiesą apie tai kas skambino ir apie ką kalbėjote

–          Pasakote netiesą norėdama sumanipuliuoti vyrą pasielgti taip, kaip norite

–          Pasakote netiesą bijodama jo reakcijos

–          Pasakote netiesą „norėdama gero“ ir tam geram įvykus niekada nepasakote kaip buvo iš tikro ir tt.

Neskaitysiu moralų apie tai, kaip negerai meluoti – mele nėra nieko nei gero nei blogo, tačiau jis turi savų pasekmių.  Viena skaudžiausių pasekmių, kurias patiria linkusi slapukauti moteris – auganti vyro nepagarba ir netaktas jos atžvilgiu. Kuo daugiau moteris linkusi nuslėpti nuo vyro, tuo mažiau vyras ją gerbia ir rūpinasi. Užsiveda užburtas ratas – kuo vyras mažiau gerbia ir rūpinasi, tuo daugiau moteris slapukauja.  Štai tada ir prasideda nepasakymai ir „nedasakymai“ tam, kad tik jis nesupyktų, sakymai to, ką jis nori girdėti ir tt. Toks ratas įpratusiai slapukauti moteriai gali pradėti suktis nuo pat santykių pradžios. Pavojus, į kurį moteris nejučia patenka – ji pradeda kalbėti tai ką reikia ir kada reikia vietoje tiesos tam, kad neiššauktų nepatogių vyro reakcijų ir gyvena su žmogumi, su kuriuo seniausiai reikėjo skirtis. Ji paprasčiausiai padarė ką reikėjo, kad nepatogioje situacijoje išsirangytų ir išsisuktų taip, kad nekiltų konfliktinių situacijų. Tokios situacijos pavojus tame, kad per laiką moteris vis labiau prisiriša prie vyro ir tuo pačiu vis sunkiau išsilaiko pozicijoje, į kurią save pastatė, vis sunkiau išlaiko kylantį nepasitenkinimą bei nepatogumą. Skyrybos tokią porą anksčiau ar vėliau vistiek ištinka, tačiau jos būna gerokai skausmingesnės ir žalojančios abu partnerius negu būtų tuo atveju, jei moteis iškarto būtų nepabijojusi pamatyti su kokiu žmogumi siejo savo gyvenimą. Kai į tokią šeimą ateina ir vaikai, nesveiki poros elgesio modeliai persiduoda į sekančią kartą.

Antra pasekmė, kurios sulaukia slapukaujančios moterys – vis mažėjanti meilė ir pasitikėjimas vyru. Vietoje švelnių, švarių jausmų auga baimė, nusivylimas, nepasitenkinimas, nepagarba. Geriausiu atveju nebelieka nieko – nei gerų nei blogų jausmų ir  santykiai paprasčiausiai mišta. Jei esate linkusi nuslėpti tiesą – pastebėkite kaip jaučiatės. Ar jaučiatės tokia pat artima savo vyrui, ar galite pasakyti, kad jūsų jausmo jam niekas netemdo ir neslopina? Vargu.

Išsakyti tiesą nereiškia pasakoti apie kiekvieną savo žingsnį. Yra dalykų, kurių niekam nesakome todėl, kad mums patiems jie yra neaktualūs. Mielai pasidaliname, jei iškyla apie tai kalba, tačiau patys jos neinicijuojame. Pastebėkite, ar tai, ko nepasakote ir kuo nepasidalinate, galėtumėte lengvai papasakoti jei jūsų paklaustų.

Tiesos sakymas turi dar vieną kraštutinumą, kuomet moteris išdeda visą tiesą tokią, kokią ją mato, nepagalvodama apie kiekį ir taktą. Taip gali nutikti, jei moteris per daug ilgai viską laikė savyje arba jei ji paprasčiausiai nejaučia ribų ir skausmo, kurį kelia kitam žmogui.

Nėra taisyklių kaip tinkamai išsakyti tiesą liekant ištikimai sau pačiai ir per stipriai nesužeidžiant savo vyro. Nuolatinis stebėjimas, sąmoningumas į tai, kas trukdo pasakyti tiesą ir kaip vyras reaguoja ją girdėdamas yra geriausia, ką galima padaryti. Tarpusavio bendravimas reikalauja įgūdžių, laiko, noro išmokti vienas kito kalbą bei reakcijas. Baimė ir nenoras to padaryti yra vienos iš pagrindinių priežasčių, kodėl moteris pradeda slapukauti ir meluoti vyrui. O kas, jei pasakius tiesą, paaiškės, kad tai ne tas žmogus, su kuriuo noriu gyventi, kad jo reakcijos man yra netinkamos ir per stiprios, jei teks kelti sumaištį, nepatogumą ir jausti galybę neigiamų jausmų? Koks čia santykių medus, jei jį tenka kartinti ir dar savom rankom? Tiesa ta, kad jei nekartinsite dabar, tai išlaižę visą saldžiąją dalį liksite su statine kartumyno, kurio jau nei vienas poroje nebenorės nei ragauti nei apskritai matyti.




Kaupiamos neigiamos emocijos – lengvas būdas numarinti meilę

Tema apie emocijas aktuali tiek vyrams tiek moterims. Nors kalbėsime apie moters emocijas, vyrams tai gali būti  kritiškai svarbi informacija norint išsaugoti santykius su savo mylimąją. Šį kartą apie neigiamas emocijas ir jų įtaką santykiams. Ar neigiamos emocijos tokios jau neigiamos ir prie ko priveda jų vengimas ir netoleravimas?

Dabartinėje visuomenėje šaknis giliai suleido pozityvaus mastymo ir nuolatinės laimės jautimo bumas. Galybė knygų ir seminarų kaip be perstojo būti laimingais ir nejausti neigiamų emocijų. Kaip džiaugtis ir mėgautis neišgyvenant baimės, kaltės, gėdos, pykčio ar liūdesio. Kaip būti laimingiems ir tik laimingiems. Santykiuose ne kitaip. Partneriai sueina į porą tam, kad mėgautis vienas kitu, gerai leisti laiką, džiaugtis ir būti laimingais – „Ir gyveno jie ilgai ir laimingai ir mirė tą pačią dieną“. Galima gyventi laimingai tik ne ilgai ir tą pačia dieną mirs ne partneriai, o jų santykiai.

Neigiamos emocijos – tokia pat žmogaus gyvenimo dalis kaip ir teigiamos. Moteris, nejaučianti, neišgyvenanti neigiamų emocijų ar jas slepianti, kasa kapą sau ir savo santykiams savo pačios rankomis. Po kurio laiko visos po kilimu pakištos emocijos, kurias buvo nemalonu jausti, išlįs į paviršių kaip depresija, liga, viršsvoris, nuolatinės isterijos ar bus išlietos ant to pačio mylimo žmogaus, dėl kurio ji taip stengėsi visada būti linksma ir laiminga.

Neigiamų emocijų ignoravimas turi dar vieną nemalonų rezultatą – tampa vis sunkiau jausti ką nors malonaus ir teigiamo. Vis daugiau stimuliacijos reikia tam, kad būtų galima pasijusti linksmiems ir laimingiems. Didėjanti stimuliacija ir teigiamų emocijų išjautimas skatina kauptis dar didesnį kiekį neigiamų. Teigiamos ir neigiamos emocijos –  du žmogaus, kaip esybės, aspektai ir ignoruoti vieną jų tai tas pats kas valgyti ir niekada neiti į tualetą. Anksčiau ar vėliau turėsite rimtų problemų su žarnynu, vėliau su virškinimo sistema ir galiausiai su visu organizmu. Kūnas negali ilgai kaupti šalutinių produktų taip pat kaip psichika negali ilgai laikyti neišreikštų neigiamų emocijų. Galų gale ji pareikalauja pusiausvyros ilgam nugramzdindama į depresiją, nuolatines isterijas arba materializuojasi kūne kaip liga ar funkcijų sutrikimas.

Poroje su vyru, kai moteris pasijunta saugi, ji pradeda valytis emociškai. Visą gyvenimą iki tol ji buvo priversta kaupti neigiamas emocijas – tėvų nepasitenkinimus, klasiokų užgauliojimus, sunkumus studijose, destytojų kritikas ir tt. Patekusi į santykius ir pajutusi, kad yra mylima, moteris pagaliau gauna galimybę atsidaryti emociškai, atverti savo širdį ir tada prasideda nesusipratimai. Nei iš šio nei iš to linksma ir laiminga moteris tampa blogos nuotaikos, kažko suirzusi, kažko nepatenkinta. Vyras puola į depresiją jausdamasis nepilnaverčiu ir negalinčiu padaryti moters laiminga. Moteris išsigąsta pati savęs, kad ji gali taip blogai jaustis kai šalia mylimas žmogus kuris taip dėl jos stengiasi. Du žmonės nesupradami žiūri vienas į kitą, lygioje vietoje pradeda kilti konfliktai ir niekas nebesupranta, kas atsitiko taip gražiai prasidėjusiems santykiams. Atsitiko natūralus ir neišvengiamas procesas, nebent moteris susiejo save su nemylimu vyru šalia kurio nesijaučia saugi.

Tam, kad moteris galėtų mylėti ir būti laiminga, ji privalo visų pirma išjausti ir išleisti visas neigiamas emocijas, kurios prisikaupė gyvenimo eigoje ir kaupiasi kiekvieną dieną. Ji turi išverkti visas neišverktas ašaras, išliūdėti viską, ko neišliūdėjo, išsipykti, išsinervinti ir tt. Tik taip ji galės vėl jaustis laiminga ir dar stipriau mylėti savo vyrą. Viena didžiausių galimų vyro dovanų mylimai moteriai – priimti jos neigiamas emocijas ir palaikyti ją tuo metu, kai jai sunkiausia ir kai niekas iki šiol nepalaikydavo. Moteris labiausiai prisiriša ne prie to, kuris dovanoja jai namus, mašinas, vedžiojasi į geriausius restoranus, o prie to, kuris ją išklauso ir būna šalia tada, kai ji pati nenori būti šalia savęs. Deja, čia iškyla kita problema – dažnai vyrai patys turi tokias neigiamų emocijų sankaupas ar vidinius kompleksus, kad atlaikyti moters emocijų paprasčiausiai nebegali. Ne gana to jie pradeda jaustis atsakingi už tai, kad moteris blogai jaučiasi ir gali pulti į depresiją dėl nepilnavertiškumo jausmo. Užsiriša mazgas, kuris po truputį pradeda veržtis kol užsmaugia santykius. Ką daryti?

Visų pirma teks priimti faktą, kad tai neišvengiama. Norite laimingos moters – leiskite jai jaustis nelaiminga tiek, kiek jai reikia. Moterims teks mokytis priimti save su visomis savo emocijomis ir mokytis jas taip parodyti vyrui, kad jo nepervažiuotumėte su kaltinimais, per daug intensyvia išraiška ar visišku užsidarymu. Viena didžiausių klaidų – palikti vyrą nežinioje apie tai, kas su jumis vyksta kuomet akivaizdžiai jaučiatės blogai. Papasakokite jam bent jau tiek, kiek pati suvokiate ir pasakykite, kad jis dėl to nekaltas, kad tokia jūsų esybė ir kad taip jums bus vėl ir vėl tam, kad galėtumėte jaustis laiminga ir mylėti.

Antra – kalbėkitės ir mokykite vienas kitą kaip elgtis, kai moteriai blogai. Kai blogai vyrui, viskas paprasta – belieka palikti jį ramybėje kol jis susitvarkys pats. Išleisti jį į žvejybą, pažaisti kompiuterinius žaidimus, pasportuoti klube arba dar geriau – praktikuoti stipriai valančias praktikas, pvz ciguną. Palikti moterį ramybėje kai jai blogai yra tas pats, kas išmesti ją į lauką speiguotą žiemą ir pasakyti, kad grįžtų tik tada, kada pagerės. Greičiausiai ji negrįš niekada. Vienintelis būdas moteriai išsivaduoti iš neigiamų emocijų – jomis pasidalinti ir išsipasakoti. Moterys, atsargiai su visų savo emocijų išliejimu vyrui. Tik šventas žmogus galėtų pakelti tokius kiekius, kokie yra susikaupę pas daugumą moterų. Pasistenkite bent dalį jų išpasakoti draugėms, išrašyti ant popieriaus, išleisti per kokias nors terapijas kaip dailės ar šokio. Išleisti, iškalbėti, išreikšti jas būtina, kitaip rizikuojate savo sveikata, o santykiais rizikuojate, jei jas visas slepiate nuo vyro. Taip uždarote savo širdį ir galiausiai numarinate meilę nors galvojate, kad stengiatės ją kiek galima ilgiau išsaugoti.

Trečia – vyras, kuris labai stengiasi padaryti moterį nuolat laiminga ar reikalauja, kad ji tokia būtų, savo rankom nuneša ją į nuolatinės depresijos būseną kuomet ką nors teigiamo ji jau nebegali išgyventi ir jausti. Pabandykite patys, bet turėkite galvoje kuo rizikuojate. Daug sveikiau ir jai ir santykiams – išjausti viską, gal guli ant širdies, išsikalbėti, išpykti ir išverkti, o paskui dar labiau mylėti jus už tai, kad suteikėte galimybę jai tai padaryti.

Ketvirta – moteris, kuri yra prikaupusi krūvą neigiamų emocijų nei pagalvoti nenori apie intymius santykius. Tiesiausias kelias atmušti norą moteriai su jumis fiziškai suartėti ar priversi ją išmokti simuliuoti malonumą – ignoruoti ar kritikuoti jos emocinę būseną, net nesistengti išklausyti ir palikti vieną kai jai blogai, prievarta reikalauti intymių santykių, kritikuoti ją pačią už tai ką padarė ar pasakė ir tt. – tiksliau iš visų jėgų stengtis parodyti kaip labai ji jums nerūpi ir kaip labai jūs jos nemylite.

Penkta – neigiamos emocijos dažnai gąsdina žmones. Jos nenuspėjamos, nekontroliuojamos ir atrodo, kad tęsis amžinai. Kai kurie vyrai kaip maro bijo moters neigiamų emocijų nes neturi menkiausio supratimo, ką su visu tuo daryti. Kaip tik dėl to moteris, nurimus emocijoms, turi kantriai instruktuoti vyrą, kaip su ja elgtis, kitaip jis niekada nesusipras, o jūs jausitės nemylima. Net labiausiai mylintis vyras gali jaustis bejėgis prieš verkiančią moterį. Tiesa sakant jis ir yra bejėgis, negalintis nieko pakeisti, tik būti jai ir su ja bei laukti, kol viskas praeis. Iškilusios neigiamos emocijos – tai procesas ir negalima jo nei nutraukti nei paskubinti. Tiek bandymas nuraminti moterį tiek pastangos ją kuo greičiau pralinksminti bus akmuo į jūsų pačių santykių daržą.




Atsargiai – moteriškas altruizmas

Altruizmas[pranc. altruisme < lot. alter – kitas], nesavanaudiškas rūpinimasis kitų gerove ir pasiryžimas dėl kitų paaukoti savo interesus.  Visuomenėje jis yra laikomas vertybe ir gerbtinu žmogaus būdo bruožu. Šia savybe dažnai pasižymi pvz. dalyvaujantys savanoriškoje veikloje,  darbui bei pašaukimui atsidavę gydytojai, mokytojai, kunigai savo laiką ir žinias atiduodantys iš širdies, o ne už atlygį. Altruizmas – savybė, rodanti visapusišką žmogaus brandą.  Kita vertus altruizmas, apie kurį kalbėsime šiame straipsnyje, gali būti vienas sunkiausiai pastebimų būdų manipuliuoti aplinkiniais.

Vieni populiariausių altruizmo panaudojimo būdų – sulaukti kitų meilės ir pripažinimo bei visų pirma duodant, paskui turėti priežastį išsiprašyti kažko sau.  Nuoširdus, nesavanaudiškas altruizmas pasitaiko ne taip jau ir dažnai, o štai kiti jo panaudojimo būdai paplitę pakankamai plačiai. Altruisto kaukė gali būti taip gerai suaugusi su žmogaus veidu, kad šis nei pats nesuvokia, ką daro. Šį kartą pakalbėsim apie moterišką altruizmą, kadangi jos dažniau nesąmoningai taiko jo siūlomus manipuliacinius metodus galiausiai pakenkdamos ir sau ir santykiams.

Kiekviena moteris, linkusi perdėtai rūpintis aplinkiniais, jei būtų nuoširdi pati sau, atsakytų kodėl taip daro – todėl, kad iš jų tikisi vėliau sulaukti tokio pačio rūpesčio sau arba todėl, kad bijo prarasti jų meilę ir draugystę. Baimė ir noras kažką gauti sau yra tikrieji veiksniai, skatinantys moterį rūpintis visais aplinkui išskyrus save.Toks įprotis yra taip giliai įsišaknijęs sąmonėje, kad kai kurios moterys nenorės nieko girdėti apie šias priežastis – viso to pamatymas ir pripažinimas per daug sukrėstų visą jų pasaulėžiūrą. Kitoms tai gali būti žingsnis laimingesnio tiek šeimyninio tiek asmeninio gyvenimo link.

Tipiškas moteriškas altruizmas – savęs atidavimas kitų labui – anksčiau ar vėliau pagimdo ir augina neapykantą tiems patiems žmonėms, kuriais rūpinosi. Laukdama, kol kažką gaus mainais ir dažniausiai nesulaukdama, ji po truputį ima jų nemėgti arba pradeda reikalauti bei kelti konfliktus. Žmonės, kuriems ji atidavė save, tampa tais, kurie kažką jai privalo. Kodėl tada ji visa tai darė jei nieko negauna mainais? Vienas sunkiausių klausimų tokioms moteris būna – o kas jūsų prašė tai daryti? Kas sakė, kad privalote išklausyti draugių, šokinėti apie vyrą, padėti giminaičiams užuot pasakiusi, kad šiuo metu nenorite to daryti? Tai pasakė jūsų baimė, kad kai jums prireiks pagalbos, nebus kas padeda, baimė, kad niekas jūsų nemylės ir nepasirūpins. O kai jums prireikia meilės ir pagalbos, dažnai net nemokate paprašyti, o laukiate kol kiti susipras patys. Juk neprašyta darėte vyrui valgyti, skalbėte kojines ir tvarkėte namus. Dabar ir jis turi neprašytas nusivežti jus į kelionę, nupirkti bilietą į koncertą ar tiesiog pabūti kartu ir išklausyti. Jis greičiausiai to nedaro nes net nenutuokia, kad jūs norite, o jūs po truputį kaupiate nepasitenkinimą kol jo susikaupia tiek, kad net gavusi, ko norite, nebegalite priimti ir būti dėkinga. Išpildytas jūsų noras iškelia visą nuoskaudą sukauptą iš tų kartų, kai norai nebuvo išpildyti.

Moters prigimtis yra duoti ir tai jai teikia malonumą . Dėl šios priežasties dalis moterų pagalbą kitiems pradeda naudoti kaip narkotiką pasimėgavimui išsunkdamos iš savęs paskutinį energijos lašą. Tuo metu moters laimė, kaip kontraversiškai beskambėtų, slypi jos norų išsipildyme, t.y. gavime. Net ir duodama labiau už viską moteris nori gauti tai, ko nori ir pyksta jei negauna. Patarnavimas teikia jai malonumą, tačiau ne laimę ir neužpildo jos taip, kad davimas taptų perteklinės, natūraliai iš jos besiliejančios energijos dalinimu, o ne savo vidinių resursų išnaudojimu.

Moteris negali neduoti. Gavusi viską, ko nori, ji automatiškai pradės tai dalinti aplinkai. Būdama pailsėjusi, graži ir laiminga visą tai ji atiduos kitiems, o būdama santykiuose – savo vyrui. Pripažinkite, jai jaučiate, kad esate linksma ir laiminga, viskas ko norite – su kuo nors tuo pasidalinti. Mieliau apkabinate grįžusį vyrą, pati paskambinate problemose paskendusiai draugei paklausti kaip ji laikosi, draugiškiau bendraujate su kaimynais ir kitais sutiktais žmonėmis. Savo laime darote laimingesnius visus aplinkui. Tuo tarpu jūsų perdėtas altruizmas taip įvaro jus pačias į kampą, kad visų aplinkinių pradeda nekęsti, išdavinėjate save nuolat patarnaudama ir nieko neimdama pati arba pasilikdama tik trupinius bei skandinate santykius su vyru kaupdama nuoskaudas ir galų gale pradėdama reikalauti to, ką jūsų nuomone užsitarnavote už visus dvidešimt bendro gyvenimo metų.

Moteriškas altruizmas iš tikro yra egoizmas sumišęs su baime ir meilės jame nėra, nors įvaizdis susidaro toks, kad jūs tiesiog geroji samarietė. Išlipti iš tokios programos nėra lengva ir gali tekti įdėti daug pastangų bei laiko, kad bent truputį atsipalaiduotumėte ir išmoktumėte prašyti, paimti ir padėkoti už tai, ką gavote be kaltės ir skolos jausmo. Pradėkite mokytis prašyti, išsakyti savo vyrui ir artimiems žmonėms, ko jūs norite. Gavusios mokykitės reikšti paprastą nuoširdų dėkingumą paprastu žodeliu – ačiū. Galite pridėti „ačiū, tu man labai padėjai; ačiū, su tavo pagalba buvo daug paprasčiau“ ar ką nors panašaus ir viskas, to užtenka. Jokios skolos ar kaltės jausmo, jokio bandymo atsilyginti už paslaugą per kraują, paminant savo norus, aukojant laiką, kurį norite praleisti visai kitaip, darant paslaugas, kurių žmogus apskritai neprašė ir tt. Pradėkite mokytis pasakyti paprastą, ramų, mandagų „ne“ kai esate pavargusios ar tiesiog nenorite daryti to, ko kas nors prašo. Nebūtina prisigalvoti tonas paaiškinimų ar pateikti lapelį iš gydytojo, kad jūs šiuo metu mirtininko būklės. Jūsų gyvenimas priklauso tik jums ir paprastą „ne“ daugeliui jūsų „globojamų“ žmonių bus labai sveika išgirsti. Pamirškite pagalbą ir paslaugas kitiems, tame tarpe ir savo vyrui, tam, kad ką nors gautumėte. Gaunama paprašius, o ne davus tol, kol nebeturėsite nei ką duoti nei kaip priimti. Moteriškas altruizmas yra leidimas kitiems daryti paslaugas jai. Pripažinkite, tai gali būti labai nejauku, net nemalonu nors jūs ir norite to, ką duoda aplinkiniai. Nebūkite egoiste, suteikite ir jiems šansą jumis pasirūpinti, priimkite, padėkokite ir keliaukite toliau savo gyvenimo keliu.




Ką iš tikro sutinki, kai sutinki kitą žmogų?

Atsakymas trumpas ir paprastas – save. Kiek yra žmonių tavo gyvenime, kurių norėtum niekada daugiau nesusitikti? Kiek jų yra bjauraus charakterio, irzlūs, priekabūs, prietrankos, erzinantys ir t.t.? Pamatai jį ar ją laiptinėje, parduotuvėje, gatvėje ir darai viską, ką gali, kad išvengtum kontakto arba sukandi dantis, susikaupi ir susitikus suvaidini savo rolę. Ir kuo tu čia dėtas ar dėta, jei tas žmogus toks bjaurus ir bendrauti su juo paprasčiausiai nemalonu? Atsakymas vėl paprastas ir trumpas – viskuo. Tai nereiškia, kad kažką ne taip padarei ar kažko nepadarei. Tai iš viso neturi nieko bendro su tuo žmogumi ar tavo santykiu su juo. Kitas žmogus yra toks koks yra ir jis turi visą teisę tokiu būti. Tiesą sakant, vargu ar tu apskritai žinai, koksai jisai yra ar nėra. Viskas, ką tu žinai, yra tavo reakcija į jį.

Kodėl nenorime sutikti mums nemalonių žmonių? Todėl, kad nenorime jausti to, ką jaučiame, kai sutinkame. Kitas žmogus mums gali pridaryti problemų tik fiziniame lygmenyje – užsiundyti šunį, ką nors pavogti, sudaužyti langą… Priversti mus blogai jaustis jis neturi jokios galios. Šitą galią jam suteikiame patys.

Kitas žmogus iššaukia mumyse mūsų pačių demonus, paliečia mūsų pačių žaizdas. Jei tų demonų ir žaizdų nebūtų, joks žmogus ar įvykis pasaulyje neturėtų mums jokios emocinės įtakos. Bjaurus kaimynas liktų toks pat bjaurus, tik mūsų reakcija į jį liautųsi egzistavusi.

Kiekvienas sutiktas žmogus groja mūsų pačių stygomis. Ne veltui daugelis vengia eiti į artimesnį, emociškai intymesnį kontaktą su kitu žmogumi. Ėjimas į kontaktą su kitu yra ėjimas į kontaktą su pačiu savimi. Tai, ko iš tikro bijome, esame mes ir mūsų vidinis pragaras, kurio mielai nematytume. Bjaurus kaimynas kaip tankas prasiveržia pro apsauginę sieną ir užjudina skausmingas vietas į ką reaguojame visomis įmanomomis ginybos rūšimis. Bandome paveikti ir sutvarkyti kitą kuomet atsakymas yra pačiuose mumyse.

Yra trys būdai tvarkytis su nemaloniais žmonėmis: vengti jų, keisti savo elgesį su jais arba valytis savo žaizdas ir demonus ko pasekoje keisis mūsų elgesys arba žmogus apskritai pasitauks iš mūsų gyvenimo. Kai nebelieka jautrių stygų, kurias mumyse galima užkabinti, nebelieka nemalonių žmonių kurių norisi vengti. Nebelieka baimės susidurti su pačiais savimi, su savo baime, pykčiu, nesaugumu, nerimu išlendančiais stojus akistaton su kitu žmogumi. Jų vietoje atsiranda užuojauta ir supratimas, nes tau tekdavo susitikti su juo kartkartėmis, o jis nuo saves neatsitraukia nei akimirkos. Jo gilus skausmas verčia jį būti tuo, kuo jis yra, pulti kitą nes tai vienintelis jam žinomas būdas apmalšinti savo pačio žaizdas. Kuo mažiau skauda mums patiems, tuo mažiau skausmo įsileidžiame iš aplinkos, tuo mažiau nemalonių žmonių pasitaiko mūsų kelyje ir ne dėl to, kad jie staiga dingo ar pasikeitė, o dėl to, kad mumyse nebelieka jautrių vietų kurias jie gali užkliudyti. Visas pasaulis prasideda nuo mūsų pačių.




Santykiai poroje. Ar tikrai žinote, ko iš jų norite?

Tikėtina, kad visi, kuriantys santykius, nori būti juose laimingi. Atrodo, tikslas aiškus – laimės link, tačiau rezultatai kartais būna netgi priešingi. Kas atsitinka tokio, kad ieškoję rojaus gauname pragarą? Priežasčių gali būti labai daug, tačiau šį kartą panagrinėsime tik vieną jų, galbūt kaip tik tą, ties kuria turite iššūkį bandydami kurti savo santykius. Pakalbėsime apie tai, ar tikrai tas tikslas – gražūs ir laimingi santykiai – toks jau aiškus. Įsivaizduokite, kad jūs norite ledų ir paprašote ko nors, kad jums jų nupirkų. Žmogus, kurio prašėte, paklausė, kokių ledų noretumėte ir jūs atsakėte, jog tokių, kad būtų šalti ir riebūs. Toks atsakymas skamba keistai, ar ne? Tačiau ar ne toks pat jis yra kai sakote, kad norite laimingų ir gražių santykių? Įsivaizduokite, kad gaunate prašytus ledus – riebius ir šaltus – tačiau nemėgstamo, gal net nekenčiamo skonio. Pirkęs žmogus tiesiog parinko tokius, kokie jam patiktų labiausiai. Labai panašiai gali būti ir su santykiais – gaunate gražius ir laimingus, tik ne jums. Gal kažkuri moteris būtų pakankamai laiminga su vyru, kuris pasirūpina šeima, duoda pinigų pramogoms tačiau niekada nebūna namie ir nuolat dirba. Kažkuri moteris gal net didžiuotųsi tokiu atsakingu ir darbščiu vyru leisdama laiką su draugėmis ir prižūrėdama vaikus, o jums kažkodėl taip vieniša tokiuose santykiuose, kad vilku kaukti norisi. Štai kiek daug aiškumo tiksle – gražūs ir laimingi santykiai.

Ar kada susimąstėte, ką tai reiškia jums? Kaip konkrečiai atrodo gražūs ir laimingi santykiai ir kas yra tas laimės jausmas? Dalis žmonių puikiai žino bent jau dalį tokio atsakymo – kaip atrodys jo ar jos antra pusė, kur jie gyvens, kaip leis atostogas, kiek turės vaikų ir ar išvis jų turės, kiek turės mašinų ir tt. Sąrašas pas kai kuriuos gali tęstis iki begalybės, tačiau jame yra viena labai svarbi detalė. Toks sąrašas apima tik išorinį aspektą, kuris dažnai netgi neturi nieko bendro su santykių laime. Jis nukreipia žmogaus dėmesį į santykių atributiką, įpakavimą, o ne ten, kur iš tikro reikėtų ieškoti laimės santykiuose. Tarkim, kad žmogus susidarė tokį sąrašą, ko jis nori ir gavo viską, kas ten parašyta: žmona ar vyras lygiai tokio ūgio, sudėjimo ir plaukų spalvos, du vaikai, nuosavas namas netoli didmiesčio, gerai apmokamas darbas, trys mašinos, atostogos užsienio kurortuose. Tiesiog tobulas gyvenimas, o laimės poroje nėra. Gali taip būti? Manau atsiras ne viena skaitytojas, kuris pats patyrė panašią istoriją arba pažįsta kažką, kieno gyvenimas kaip tik taip ir susiklostė – gavo viską, ko norėjo, tačiau santykiai miršta. Viena didesnių problemų žmonių sąmonėje yra ta, kad jie įsitikinę, jog materiali sėkmė gali atnešti ir ilgalaikį vidinį pasitenkinimą. Labai panašiai ir su santykiais – jei jis/ji bus kaip tik toks/tokia, kaip aš įsivaizduoju, būsiu laimingas/-a. Susikuriamas mentalinis sarašas apie išvaizdą, užimamas pareigas, pomėgius ir fokusuojamasi tik į tai pamirštant patį svarbiausią aspektą – jausmą.

Pabandykite pagalvoti ir susidaryti kitą sąrašą, ko jūs norite iš santykių. Tik jame akcentu tegul būna jausmas, o ne išorinė atributika. Kaip jūs norėtumte jaustis būdami su savo artimu žmogumi? Būkite kiek galima tikslesni: su savo vyru noriu jaustis tokia pat saugi, kaip tą dieną kai vaikystėje dėdė Ričardas mane apgynė nuo pikto šuns ir visą kelią iki namų nešė ant rankų, nes man buvo baisu; su savo moterimi noriu jausti tokį patį rūpestį, kaip tada, kai gera vaikystės draugė laikė mano ranką prie mano mylimo šuns kapo. Kiekvienas gyenime turi bent vieną akimirką, kurios metu jautėsi taip, kaip norėtų jaustis vėl ir vėl. Kai kam tai gali pasirodyti sentimentalu, bet jei būsite nuoširdūs patys su savimi, pamatysite, kad kaip tik to jūs ir norite iš savo santykių – jaustis taip pat gerai, kaip tą įpatingą kartą ar periodą savo gyvenime. Jei išsipildytų būtent šis sarašas, o ne tas, apie kurį kalbėjome anksčiau, įvyktų stebuklas – galbūt neturėtumėte nei namo už miesto nei trijų mašinų, o ir antra pusė visai ne blondinė,  bet santykiuose būtumėte laimingi. Niekas nedraužia ieškoti žmogaus, kuris atitinka jūsų skonį, tačiau tai nebutinai suteiks jums malonumą būti kartu. Kitą vertus jei ieškosite žmogaus, su kuriuo jaustumetės kaip tik taip, kaip norite, gausite tai, ko trokštate – laimę santykiuose.

Kalbant apie jausmus yra dar vienas labai puikus kriterijus pasitikrinti ar esate su tinkamu žmogumi. Jei būdami su juo labiau patinkate patys sau, vadinasi jums pasisekė. Jei situacija priešinga – kuo toliau tuo labiau pradedate saves nemėgti, kažkas santykiuose yra stipriai ne taip. Jei šalia naujai sutikto kandidato į partnerius pradedate mažiau patikti patys sau ir į viršų pradeda kilti tik blogiausios jūsų savybės, geriau išbraukite jį ar ją iš kandidatų sarašo.

Moterims (nors nepakenks ir vyrams) labai sveika pagalvoti apie konkrečius veiksmus, kurių norėtumėte iš savo partnerio. Labai dažnai moteris nori kažko, tačiau net pati gerai nežino ko ir to negaudama kaltiną savo draugą ar sutuoktinį. Sveikas, santykiams subrendęs vyras, bus laimingas galėdamas įgyvendinti moters troškimus, tačiau tuo atveju, jei juos žinos. Ir kuo tiksliau – tuo geriau. Taigi jei neturite antros pusės arba savo santykiuose norėtumėte kažką pakeisti, gerai pagalvokite, ko jūs norite iš savo partnerio. Kad jus dažniau apkabintų? Jei taip tai kaip ir kada? Ką norite išgirsti kai jus apkabina? Norite dalį laiko praleisti kartu? Ką norėtumėte veikti ir kiek tai turėtų trukti? Jis netinkamai elgiasi, kai jums blogai? Koks tiksliai tuomet būtų tinamas elgesys? Tik pamirškite vieną norą – norėčiau, kad jis pats susiprotėtų man to nepaprašius. Greičiau laimėsite milijoną loterijoje nei jūsų vyras išmoks telepatiškai skaityti norus, kurių jūs pati ne iki galo žinote. Daug paprasčiau, kai žmogus žino kiek galima tiksliau ko nori ir gali apie tai pasakyti bei rasti abiem tinkamą variantą tiems norams įgyvendinti.  Nemaža dalis barnių ir konfliktų „iš oro“ kyla būtent iš nepasiteninimo negaunant iš santykių to, ko nori. Bet visų pirma reiktų žinoti, kas tai yra.

Jei nepatingėsite ir bent jau pafantazuosite važiuodami į darbą ar gamindami pietus apie tai, ko jūs iš tikro norėtumėte, galite pamatyti dalykų, kurių visai nesitikėjote. Galbūt būtent šis pratimas padės suvokti, kodėl vėl ir vėl sukuriate nelaimingus santykius bei pamatysite, kad santykių laimės ieškojote truputį ne ten arba išvis nenutuokėte, ko ieškote.




Poros santykių priešai ir draugai

Poros santykiai yra pakankamai trapi sistema. Kartais užtenka vos mėnesio laiko neteikiant jokio dėmesio santykiams ir juos panuodijant sunkiomis emocijomis (konfliktais, išsiliejimais vienas ant kito) ir pora atsiduria ant skyrybų slenksčio. Net daug visko kartu patyrusios poros nėra saugios, tačiau tokios poros paprastai būna pačio gyvenimo išmokytos – apleisi santykius ir gali su jais atsisveikinti. Žinoma, kalba eina apie darnius, harmoningus santykius, o ne apie gyvenimą kartu iš baimės ar įpratimo.

Daliai žmonių darnių santykių palaikymas pavyksta kone natūraliai. Bendri interesai, geras pavyzdys atsineštas iš šeimų, kuriose augo, didesnių emocinių ir psichologinių traumų nebuvimas labai palengvina santykių kūrimą. Deja, ne visiems taip pasisekė, tad likusioms poroms, nesiliaujančioms brūžinti aštrių kampų vienas į kitą, tenka prisiminti reguliariai rūpintis santykiais arba susitaikyti su mintimi, kad jie ilgai netruks. Bent jau malonumas būti kartu tikrai ženkliai sumažės jeigu netaps nuoskaudų ir pykčio jausmais vienas kitam.

Jaunoms, šviežioms poroms paprasčiau – su gamtos vis dar teikiama pagalba jie gali jau dabar statyti tvirtą pagrindą būsimiems santykiams kol šie dar neužsinešė nuoskaudomis ir nepasitenkinimu. Ilgiau pragyvenus kartu paprastai sunkių jausmų vienas kitam išvengti sunku arba jie nuryjami ir “susitaikoma” su esama situacija kol taurė nepersipildo. Deja, psichologai patvirtins, kad dauguma į konsultacijas ateinančių porų yra tokioje situacijoje, kur kažką išgelbėti praktiškai neįmanoma.

Kokie yra didžiausi priešai santykiuose, taip užteršiantys šiltus jausmus? Pirmas ir dažnai pagrindinis – nesugebėjimas komunikuoti tarpusavyje. Vienas iš darnių santykių pagrindų – duoti vienas kitam tai, ko jam ir jai labiausiai reikia ir taip, kaip reikia. Kiekvienas ateiname į santykius ne tik duoti, bet ir gauti (deja, kartais netgi daugiau gauti nei duoti). Didžiausia daroma klaida pas daugelį porų – vienas kitam duodam tai, ko norim patys ir taip, kaip patinka mums, o paprašyti ir pasakyti, kaip norėtume gauti iš partnerio, nesugebame. Taip ir prasideda: moteris nori, kad vyras dažniau ją apkabintų, vyras nori, kad moteris duotų jam bent valndą kasdien pabūti ramiai ir nejudinamam. Rezultate arba abu laiko savyje nepasitenkinimą, kad negauna to, ko nori, arba moteris neatlimpa nuo vyro duodama jam švelnumą (kurio reikia jai), o vyras palaiko atstumą nuo moters, kad ši galėtų pabūti su savimi (ko reikia jam).  Toks žaidimas gali vykti kiekviename žingsnyje ir kelti nuolatinius konfliktus. Kai kam yra tikras menas suvokti, kad partneris turi skirtingus norus, poreikius ir būdus jiems patenkinti, tačiau daug dažniau pora paprasčiausiai neišsiaiškina kas kam patinka ir kaip, o kas ir kaip – nepatinka. Išeitis – pasakoti apie save ir klausti partnerio ko ir kaip jis/ji norėtų: žinutės kartą per dieną su klausimu kaip sekasi, apkabinimo gryžus iš darbo nekamantinėjant kodėl tokia bloga nuotaika, kokie prisilietimai yra malonūs, o kokie – ne ir tt. Jei partneris negali atsakyti į abstraktų klausimą (pasakyk, kas tau patinka?), galite bandyti kažką naujo ir klausti, ar taip jam ar jai gera, erzina ar neturi reikšmės? Išsiaiškinkite kas patinka ir nepatinka jums ir informuokite savo antrą pusę.

Antras – nurytos nuskaudos ir nepasitenkinimai, kurie arba atitolina partnerius vienas nuo kito arba vienu metu išsilieja viskas, kas susikaupė per ilgesnį laiką ir nuodija santykius. Ką daryti? Išsakyti iš karto, kad partneris jus skaudina ir kaip jaučiatės. Geriau viena nedidelė nuskaudėlė išsakyta dabar, negu visas tuntas susikaupusių per ilgą laiką. Prisiminkite savo paskutinį audringesnį konfliktą (jei tokių turite) ir pastebėsite, kad kaltinimai vienas kitam pabyra toli gražu ne tik už konkrečią situaciją, bet už visą jūsų, kaip poros gyvenimą. Tiems, kas jau turi visą kolekciją tokių nuoskaudų, pats laikas poros terapijai pats specialistus, nes vieni vargu ar susitvarkysite.

Trečias – santykių gerbūvio palaikymo stoka. Tai, kas palaiko santykių gerbuvį, yra geriausi jų draugai padedantys porai atlaikyti ir didžiausius iššūkius. Pirmas jų – pasimatymai kad ir po dešimt metų santuokos. Nedaug kas taip gerai stiprina poros ryšį, šviežina santykius ir įneša į juos žaisminguo bei gaivos, kaip geras laiko leidimas kartu.  Nereikia išradinėti dviračio – darykite tai, ką darėte vos susipažinę ir kas vertė gerai jaustis vienas kito kompanijoje. Svarbiausia – tik dviese ir taip, kad abiems  būtų gera (jokių rimtų pokalbių, jokių reikalų sprendimų ar santykių aiškinimosi jei nenorite iki galo numarinti šiltų jausmų vienas kitam). Antras geriausias santykių draugas – dėmesys vienas kitam tinkama forma. Apie tinkamą formą jau kalbėjome – taip, kaip patinka partneriui ir kas jam ar jai patinka. Kažkam tai šiltas žodis, kažkam apkabinimas, kažkam linksma ar romantiška žinutė… Tai nuolatiniai mažyčiai įrodymai, kad “tu man svarbi/-us, aš galvoju apie tave ir tu man rūpi”. Trečias – pastovumas. Jei santykių priežiūra ir rūpesčiu vienas kitu užsiimsite tik prie progos, tai tas pats kaip nedarytumėte nieko. Mes visi kiekvieną mielą dieną norime žinoti, kad kažkam nuoširdžiai rūpime ir esame svarbūs. Jei pomidorus šiltnamyje laistysite tik kartkartėm, nesitikėkite gero derliaus, jo gali iš viso nebūti, tad radę išdžiūvusius stagarus nesistebėkite.

Visos aukščiau pateiktos idėjos nebūtinai veiks visose porose. Kartais žmonės sukuria porą su savo fantazijų vaisiumi kito žmogaus kūne ir bando išspausti santykius ten, kur jie niekada net nesimezgė. Tačiau tiems, kas turi artimus santykius ir yra apibusiai patenkinti vienas kitu (ar bent jau kažkada buvo), visų šių idėjų praktikavimas poroje paruoš santykius gyvenimo iššūkiams, o rūpestis santykiais ir vienas kitu taps kasdieniu įpročiu padedančiu ir toliau jausti malonumą būnant kartu.




Iliuzinė meilė: kai kenčiama žeminančiuose santykiuose

Žodis meilė žmonių sąmonėje per daug idealizuojamas, jo reikšmė per daug neapibrėžta ir per daug priimta kentėti dėl kažko, kas vadinama meile. Toks neapibrėžtumas apsunkina galimybę pamatyti realesnį savo santykių vaizdą. Ne vienam, ypač pratusiems būti engiamais, yra natūralu, jog myli, tačiau skriaudžia.
Teko girdėti ne vieną istoriją, kurioje žeminamas elgesys pateisinamas meile. Dažnai gauname klausimų, kurie skamba maždaug taip “jis/ji mane nuolat skaudina, bet žinau, kad myli”. Nesvarbu kaip partneris elgiasi, svarbiausia, kad pasako jog myli. O būna, kad net ir nesako – engiamas žmogus pats susikuria idėją apie tai, kad yra mylimas.
Dažnai net nesigilinama į tai, ką žmogui reiškia meilė. Pačios idėjos užtenka tam, kad dėl jos būtų galima kentėti žeminantį elgesį. Kas slepiasi po tokio elgesio toleravimu pridengiant jį meile?
Pirma – įsitikinimas, kad geresnio varianto vistiek nepavyks rasti. Esu su kažkuo, santykiai jau nusistovėjo, kam kelti bangas ir ką nors keisti. Kitaip tariant, geriau žvirblis rankoje, net jei nuo jo aštraus snapelio delnuose vienos žaizdos.
Antra – kas dar mane tokią/tokį ims? Jei su manim bjauriai elgiasi, matyt aš to verta (-as) ir visa laimė, kad bent vienas žmogus dar nori kartu būti ir gyventi. Moterims tai gali būti ypač stiprus nuodas – kuo ilgiau moteris leidžiasi žeminama, tuo labiau patiki, kad kitaip jos atžvilgiu ir negali būti. Sekantis žingsnis dar skaudesnis – moteris pradeda žeminti ir bjauriai elgtis pati su savimi sąmoningai nesuvokdama, ką daro.
Trečia – taip buvo žmogaus šeimoje ir kitokio santykių modelio jis/ji neįsivaizduoja.
Ketvirta – gailestis (pvz.: kaip galiu taip imti ir palikti žmogų, kuris mane myli? Ką jis be manes darys? Juk tiek metų kartu.), kaltė (pvz.: negalėsiu sau atleisti, jei paliksiu jį/ją ), baimė (pvz.: viena/vienas neišgyvensiu), visuomenės normos (pvz.: mudu susituokę, ką žmonės pasakys?), perdėtas prisirišimas ir tt.
Žmogus instinktyviai linkęs trauktis iš ten, kur yra blogai, tačiau krūva fantazijų, kurių viršūnėje puikuojasi meilė, sulaiko žmogų ten, iš kur jis senai būtų pabėgęs. Grubaus, žeminančio elgesio toleravimas, taikstymasis su juo, gimdo disfunkcines šeimas kuriose auga vaikai tęsiantys tą patį disfunkcinį santykių modelį.
Meilės idėja graži ir romantiška, bet realybėje ji tampa priedanga po kuria gali slėptis netgi grubus smurtas (tiek fizinis tiek psichologinis). Ji taip pat užtušuoja pačio žmogaus nenorą imtis vieksmų – aš gi jį/ją myliu.
Ar kada nors susimąstėte, kas jums yra meilė? Kaip ji atrodo? Kuo ji pasireiškia? Kas jūsų suvokimu slypi po šiuo žodžiu jei kalbama apie poros santykius? Visi žmonės santykiuose trokšta meilės ir neįsivardinę sau garsiai, ką jiems tai reiškia, pasitenkina bet kuo, ką gauna, pavadindami tai meile. Kai kam įsivardinimas gali parodyti skaudžią tiesą – jūsų partneris niekada jūsų nemylėjo, o gal ir jūs niekada nemylėjote jo, bet idėja buvo per daug skani ir per daug trokštama tad apvilkote ja tokius santykius, kokius turėjote ir pasilikote fantazuoti apie kažką, kas vadinama meile.
Pamatyti tiesą ir ją pripažinti dažniausiai yra labai sunku ir skausminga. Tai viena pagrindinių priežąsčių, kodėl daugelis mieliau gyvena iliuzijose. Tačiau ką daryti, jei kaip ant delno matosi, jog meilės (pagarbos, rūpesčio, partnerystės, malonumo būti kartu) senai nėra ar niekada nebuvo? Vienintelis pasirinkimas suvokus, kad esate žlugdančiuose santykiuose – juos palikti. Nuolatinis psichologinis traumavimas veda į labai nelaimingą gyvenimą ir mažina galimybę sutikti ką nors, su kuo bus galima sukurti sveiką porą ir šeimą. Net likti vienai/(-am) yra psichologiškai sveikesnis pasirinkimas, nei gyventi su kuo nors, kas nuolat pasistengia įrodyti, kad su jumis galima elgtis kaip nori, o jūs esate bejėgė/-is ką nors pakeisti.

………………………………………..
Pratimas tiems, kas santykiuose jaučiasi engiami ir gali puikiai įvardinti veiksmus, kuriais partneris rodo nepagarbą, žeminimą, ignoravimą, tačiau yra įsitikinę, kad jis/ji juos myli. Pakeiskite žodį “myli” į pvz. “jaučiuosi mylima/(-as)” ir papasakokite sau savo santykių istoriją:
Aš jaučiuosi mylima/(-as) kai mane ignoruoja, kaltina nebūtais dalykais, žemina žodžiais.
Aš jaučiuosi mylima/(-as) kai keliom dienom dingsta kaip į vandenį ir nepasako kur buvo ir ką veikė.
Aš jaučiuosi mylima/(-as), tačiau senai girdėjau gerą žodį, palaikymą, komplimentą….
Pagalvokite, ką jums reiškia “meilė”, keiskite ją tomis reikšmėmis (jaučiu nuoširdų ryšį su savo partneriu; mes gerbiam ir palaikom vienas kitą; mes abu stengiamės dėl santykių, jaučiuosi (ne galvoju ar įsivaizduoju) mylimas/mylima…) ir savo meilės istoriją galite pamatyti visai kitoje šviesoje.




Skaitytojai klausia: Ar abu partneriai turi vienodai prisidėti prie tvarkos palaikymo namuose ar tai daugiau moters pareiga?

Sveiki, būtų įdomu, kad pakalbėtumėte apie tvarkos palaikymą namuose. Ar abu partneriai turi vienodai prisidėti ar visgi tai daugiau moters pareiga? Ačiū iš anksto

 

Poros santykiai sveikiausi tuomet, kuomet partneriai prieina bendro sutarimo kas ir už ką atsakingas. Kai kuriose porose tai pavyksta savaime, per daug nediskutuojant šiuo klausimu, jei abu partneriai turi panašų suvokimą apie tvarkos namuose palaikymą. Tuo tarpu kitiems būtų sveika apie tai pasikalbėti ir nusistatyti aiškias taisykles. Žinoma, lengviau pasakyti nei padaryti – daug porų apskritai nesugeba partneriškai spręsti iškilusių problemų, tad nesutarimai dėl namų ruošos tokiu atveju yra tik šlubuojančių santykių pasekmė, o priežąstys glūdi kur kas giliau.

Tvarkos palaikymas turi veną aspektą, kuris gali būti kertiniu akmeniu nesutarimams. Jei vienas partneris yra pedantiškai tvarkingas, o kitam mėnesio laiko dulkių sluoksnis yra norma – trintis tarp jų bus visam gyvenimui. Problema tokiu atveju yra ne namų ruošoje, o nesutarime kas yra norma, o kada jau būtina imtis valymo darbų. Kadangi paprastai žmogui norma yra tai, ką jis pats laiko norma, o visos kitos nuomonės – neteisingos, tokiu atveju pasiekti sutarimą labai sunku. Pedantiškesniam partneriui tokiu atveju geriau šiek tiek nuleisti kartelę tvarkos poreikiui, taip jis palengvins gyvenimą ne tik sau bet ir savo antrai pusei.

Kita situacija jei vienas iš partnerių nedirba arba dirba ne pilną darbo dieną ir poroje nėra mažų vaikų kuriais reiktų nulat rūpintis. Nėra taisyklės, sakančios, kad nedirbantis partneris privalo rūpintis namais, tačiau kad indelis į poros buitį būti daugiau mažiau lygus, gerai, kai laisvesnis partneris  daugiau dėmesio skiria namų priežiūrai nei dirbantis.

Ar namų tvarkymas yra moters pareiga? Vedose (senovės indijos raštuose apimančiuose ir harmoningą gyvenimą poroje) teigiama, kad būti namuose ir rūpintis buitimi labiau pridera moteriai, tuo tarpu aprūpinti šeimą finansiškai yra vyro pareiga. Paprastai porose, kuriose moteris nedirba arba dirba ne pilną darbo dieną, taip susiklosto savaime. Šiais laikais daugelyje porų abu partneriai ne tik dirba, bet ir daro karjerą bei rūpinasi finansine gerove. Tokiu atveju harmoningos poros modelis išsibalansuoja ir abu partneriai priversti ieškoti naujų juos tenkinančių būtų kaip išspręsti buitinius klausimus. Jeigu poroje įprasta draugiškai spręsti problemas ir ieškoti abiems tinkamiausių variantų, ši taip pat neturėtų būti dideliu iššūkiu. Tačiau, kaip jau minėjau, dažniausiai nesutariančioje dėl buitinių dalykų poroje, problemos slypi kur kas giliau.

Gyvename laikais, kai seni modeliai pradeda neatitikti esamos situacijos. Jei dar palyginti nesenai buvo natūralu, kad moteris būna namuose, rūpinasi buitimi ir augina vaikus, o vyras – uždirba duonai ir prireikus įkala vinį į sieną ar sutvarko klibančią kėdę, dabar viskas apsivertė aukštyn kojomis. Tų pačių Vedų teigimu, senasis modelis yra harmoningesnis ir įneša į šeimos santykius daugiausia pusiausvyros bei laimės. Tačiau dabartinė situacija yra tokia, kokia yra ir kai kuriose porose finansinė situacija priverčia  abu parnerius dirbti pilnais etatais arba jie abu siekia išreikšti save pasirinktoje specialybėje ar karjeroje. Tokiu atveju tenka pasiderinti ne tik vienas prie kito, bet ir prie gyvenimo. Atidirbus pilną darbo dieną vargu ar daug kas turės noro dar pora valandų skirti namų tvarkymui jei kažkam poroje būtina, jog visi kampai blizgėtų. Abu partneriai po darbo dienos nusipelno poilsio, tad tenka ieškoti kompromiso ir sutarti, kas ką namuose atlieka ir kaip dažnai. O detalės – kiekvienos poros asmeninis reikalas priklausomai nuo poreikių, laiko ir esamos situacijos. Vienas kitą gerbiantys ir mylintys partneriai pasistengs, kad abiems būtų kiek galima geriau.




Skaitytojai klausia: emocinio ir mentalinio susijungimo etapai poroje.

 

Labai įdomu būtų sužinoti apie emocinio ir mentalinio susijungimo etapus poroje. Ačiū

 

Du žmonės poroje jungiasi trimis aspektais: fiziniu, emociniu ir mentaliniu. Su fiziniu ryšiu viskas daugiau mažiau paprasta – jis arba yra arba ne. Tuo tarpu emocinis ir mentalinis ryšiai kartais reikalauja šiek tiek pastangų.

Kai du svetimi žmonės susitinka ir tarp jų atsiranda trauka, paprastai ji atsiranda fiziniame lygmenyje. Tai labiausiai išreikšta pas vyrus, pas moteris paprastai kiek subtiliau, tačiau būna labai įvairiai. Porai pradėjus bendrauti užsimezga ryšys ir emociniame bei mentaliniame lygmenyse, apie ką pakalbėkime plačiau.

Mentalinis lygmuo yra paknakamai nesudėtingas. Tai kalbėjimas apie orą, pasidalinimas faktais apie kitus ar apie save, lengvas pokalbis nuo kurio paprastai prasideda dviejų žmonių bendravimas. Užtenka, kad sutaptų viena kita nuomonė, būtų pasidalinta įdomiomis istorijomis ar tiesiog bendrauti būtų malonu ir ryšys pradeda megstis. Mentalinį ryšį turime su žmonėmis, su kuriais “yra apie ką pakalbėti”. Sekantis šio ryšio žingsnis – sugebėjimas dalintis ir priimti priešingas vienas kito nuomones. Paprastai bendravimo pradžioje žmonės ieško panašumų ir stengiasi vengti prieštarauti vienas kitam, ypač jei jaučia trauką ir bijo išgąsdinti kandidatą į partnerius. Santykiams judant poros link, ateina laikas, kai nuomonės susikerta ir santykiai patiria pirmus išbandymus. Jei abi pusės sugeba toliaruoti vienas kito nuomones ir kartu rasti tinkamiausius sprendimus, susikuria paskutinis mentalinio ryšio etapas – partnerystė. Tokiu atveju du žmonės poroje yra vienas kito ir bendros naudos labui, o kilus konfliktinei situacijai kartu ieško sprendimo.

Emocinis ryšys yra sudėtingiausias ir keliantis daugiausia pavojų. Daugelyje porų partneriai taip ir nepasiekia gilaus emocinio ryšio ir santykius palaiko daugiau fiziniu ir mentaliniu ryšiais. Emocinio ryšio užmezgimas prasideda pirmais pasidalinimais apie tai, kas žmogui yra asmeniška ir kelia kokias nors emocijas. Paprastai pradedame nuo gerų emocijų, nes tokie pasidalinimai saugesni. Sekantis etapas – dalintis tuo, kas kelia neigiamas emocijas ties kuo sustoja dauguma moterų, o dauguma vyrų nenukeliauja net iki čia. Jei pora visgi pakankamai atvira ir pasiruošusi eiti gylyn, toliau seka pasidalinimai savo baimėmis, silpnumo akimirkomis, gėda ir paskutinis etapas – savo tamsiausių pusių atskleidimas vienas kitam. Tai labai pavojingas etapas kuriame žmogus rizikuoja būti pasmerktas savo antros pusės. Kita galimybė, kad vienas ar abu partneriai bus psichologiškai per silpni toliau gyventi poroje su tuo, ką išgirdo.

Paprasčiausia emocinį ryšį užmegsti lengvai ir linksmai leidžiant laiką kartu. Net turintiems gilų ryšį ir galintiems atsidengti vienas kitam iki galo, gerų emocijų doze yra būtina, kitaip sunkios emocijos paskandins santykius.

 

Kalbėdami apie emocinį ryšį kalbame apie draugystę. Artimas draugas yra tas, kuriam galime atsiverti ir nebijoti, jog būsime nuteisti. Poroje didelė dovana antrą pusę turėti taip pat ir kaip artimą draugą, nes kuo santykiai asmeniškesni, tuo sunkiau palaikyti švarų ir gilų emocinį ryšį. Atsiverdami mes parodome savo lengvai pažeidžiamas vietas, turime patys eiti į savo baimes ir tamsiasias puses ir toli gražu ne kiekvienas nori tą daryti. Dalis žmonių, daugiausia vyrų, taip atitrūkę nuo savo jausmų ir emocijų, kad patys nežino ką ir kada jaučia, tad tokiam žmogui užmegsti emocinį ryšį yra labai sunku.

Paprasčiausia emocinį ryšį užmegsti lengvai ir linksmai leidžiant laiką kartu. Net turintiems gilų ryšį ir galintiems atsidengti vienas kitam iki galo, gerų emocijų doze yra būtina, kitaip sunkios emocijos paskandins santykius.

Santykių pradžioje, norint užmegsti stipresniu emocinį ir mentalinį ryšius, patartina labai greitai nesileisti į intymius santykius. Tai daugiau taikoma moterims, kadangi vyras paprastai labiausiai susidomi fiziniu aspektu ir gali būti nesunteresuotas giliau pažinti moterį jei ši per greitai nueina į fizinį ryšį su vyru. Laikas susitikinėjant, bendraujant ir gerai leidžiant laiką kartu, padės susiformuoti emociniam ir intelektimia ryšiui ir pora turės daugiau šansų sukurti stabilius santykius.