Keli klausimai tau:
– Ar esi patenkinta savo draugu daugiau nei nepatenkinta?
– Ar bendrai paėmus judviejų santykius įvertintum kaip laimingus nepaisant barnių?
– Ar su juo planuoji kurti šeimą dėl to, kad matai jį kaip savo vyrą ir savo vaikų tėvą?
Jei ramiai gali į visus klausimus atsakyti taip, tuomet dėl humoro jausmo nesutapimo neverta sukti sau galvos. Nenuostabu, kad tau norėtųsi, jog jis būtų kiek kitoks. Nėra tokio vyro, kuris tai tiktų idealiai ir kuriam neturėtum nei menkiausios pastabėlės. Moteris ypač nesunkiai randa ką galėtų pakeisti vyre dėl kintančių emocijų, svyruojančių nuotaikų, kylančių galybės norų ir norelių kurie kartais prieštarauja vienas kitam ir tt. Įvertink, ar humoro jausmas tikrai yra problema judviejų poroje, ar tiesiog išgąsdino straipsniai medijoje. Medija rašo tai, ką rašo – kas atkreipia dėmesį, kas stebina, kas dar negirdėta ir tt. Atsargiai su informacija straipsniuose – ji gali būti ir teisinga, tačiau straipsnis yra tik ledkalnio viršunėlė kažkuria iš santykių srities temų. Kad tikrai suvoktum esmę ir santykių pagrindus, verčiau nesigilink į populiarią spaudą ir studijuok knygas, pavaikščiok į paskaitas ir tt. Tokie šaltiniai yra daugiau švietėjiški kuomet spauda, vienaip ar kitaip, yra daugiau pramoginė ir linkusi skelbti tai, kas populiaru.
Aš, asmeniškai, pirmą kartą girdžiu kad humoro jausmas būtų kažkuo labai reikšmingas faktorius. Jei poroje yra problemos, vargu ar geras vyro humoro jausmas labai pagerintų situaciją. Jei kalbama apie humoro jausmą, panašiau kad kalbama apie partnerio asmenybę apskritai ir jei ji nedera, tuomet nedera – tai visai kita kalba. Puiku, jei tavo draugas moka nuraminti tave, jis yra tas, kuris gesina įsižiebusius konfliktus. Gal ir be lengvo požiūrio ar humoro, bet panašu, kad jis moka susitvarkyti su konfliktais ir nuraminti tave savo metodais.
Charakterių skirtumus tenka apeiti, mokytis pasiderinti, mokytis neskaudinti lygioje vietoje suvokiant, kad kitas žmogus yra kitas žmogus. Jis yra toks ir arba tinka visas arba netinka iš viso. Kai kur judu žeisite vienas kitą visiškai netyčia galbūt ir visą likusį gyvenimą. Kai kur išmoksite vienas kito skaudžias vietas ir tiesiog susilaikysite nuo žodžių ar veiksmų kurie sužeistų partnerį. Tai jokiu būdu nereiškia atsisakyti savęs ir vaikščioti ant kiaušinių lukštų. Jei tenka taip daryti, tuomet klausimas ar porai apskritai verta būti kartu.
Įvertink ar tikrai turite rimtų problemų santykiuose ar tai tiesiog tavo nerimavimai ir ieškojimai. Ugnelės trūkumą galima rasti kaip užpildyti tiesiog diskutuojant, randant abiems priimtinus metodus – gal nuveikiant ką nors smagaus ar net ekstremalaus kartu, paįvairinant kasdienybę kuo nors netikėtu, pasitaupant egzotiškesnei kelionei jei kasdienybė tapo itin monotoniška. Paprastesni variantas tiesiog vaikščioti į pasimatymus, leisti laiką tik dviese be jokių reikalų tvarkymų, o romantiškai būnant kartu. Kasdienybė moka nustelbti ugneles net jei partneris yra aktyvesnio charakterio. Tai daugiau net ne charakterio, o užsisedėjimo rutinoje klausimas, kurį tenka spręsti taktiškai ir geriau dar iki tol, kol spėjote atsibosti vienas kitam.
Linkėjimai,
Silvija